Ar kada nors svajojote viską mesti, nusipirkti lėktuvo bilietą ir iškeliauti kur širdis geidžia, vien su pasu ir banko kortele kišenėje? Be lagaminų, be bagažo kontrolės? Ne visada tokia laisvė yra įmanoma. Kartais su žmogumi keliauja „nematomas pakeleivis“: nepagydoma liga, pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Ir tam pakeleiviui, deja, prireikia jei ne lagamino, tai bent krepšio, į kurį sutilptų įvairiausios ligos kontrolės priemonės ir prietaisai.
Pasaulinė diabeto diena: insulinui – 100 metų, ar jau galime atsikvėpti?
Praėjo 100 metų nuo tada, kai kanadietis gydytojas Frederikas Bantingas su kolegomis pirmą kartą istorijoje suleido 1 tipo cukriniu diabetu sergančiam vaikui insulino. Tai buvo drumzlinas šuns kasos ekstraktas, tačiau jis veikė – vaikas pabudo iš komos. Insulino dėka 1 tipo diabetas nebėra mirtina liga, tačiau ši liga vis dar yra nepagydoma. Tobulėjant technologijoms ir vaistų gamybai gerėja diabetu sergančių žmonių sveikatos kokybė bei paties gyvenimo kokybė. Tačiau tai, kas žmogui be diabeto yra savaime suprantama, 1 tipo cukriniu diabetu sergančiam žmogui reiškia kruopštų planavimą, apskaičiavimus ir kontrolę.
Siekdami prasmingai pažymėti Pasaulinę diabeto dieną Vaikų ir jaunimo diabeto klubas DIABITĖ bei VŠĮ „Cukrinė lapė“ lektorė Laura Gedgaudaitė-Domarkienė iniciavo projektą „Cukrinis diabetas – (ne)matomas pakeleivis“, kurio tikslas – papasakoti žmonėms apie kliūtis ir iššūkius, su kuriais susiduria sergantieji diabetu keliaudami, bei edukuoti tiek pačius keliautojus, tiek oro uostų darbuotojus apie tai, kaip saugiai ir teisingai gabenti diabeto valdymo prietaisus, kaip teisingai pasiruošti ir praeiti oro uosto saugumo patikrą, ką pasiimti į kelionę, kad kelionės įspūdžių netemdytų nesusipratimai dėl diabeto.
Ar diabetu sergantis vaikas gali į kelionę vežtis pliušinį žaislą?
Išmaniosios technologijos neišvadavo diabetu sergančių žmonių nuo nuolatinio gliukozės kiekio kraujyje stebėjimo ir koregavimo, tačiau reikšmingai tai palengvino. Todėl diabetas nebėra kliūtis nei siekti profesinės karjeros, nei sportinių-olimpinių aukštumų. Su diabetu galima dirbti, pramogauti, ekstremaliai sportuoti ir, be abejo, keliauti.
Nesvarbu, į kokios trukmės kelionę – pusdienio ar metų, – išsiruošia 1 tipo cukriniu diabetu sergantis žmogus, su juo būtinai keliaus insulino injektoriai, gliukagono rinkinys, atsarginės insulino pompos dalys, gliukomatis, testinės juostelės ir sensoriai. Jo kišenėje greta svarbių dokumentų ir pinigų būtinai bus keletas saldainių, gliukozės tablečių ar mažutis pakelis sulčių tam atvejui, jei dėl nenumatytų aplinkybių gliukozės kiekis kraujyje pradėtų kristi ir grėstų hipoglikemija. Jis nepamirš buteliuko vandens, nes dehidratacija iškraipo gliukozės kiekio kraujyje matavimų rezultatus. Ir dar galbūt turės keletą pagalbinių priemonių: specialų purškiklį pleistrų klijams pašalinti, papildomų pleistrų sensoriui fiksuoti, švirkštų ar adatų. O kur dar baterijos insulino pompai ir rezerviniai akumuliatoriai išmaniajam telefonui, nes jame – svarbi programinė įranga, todėl jam nevalia išsikrauti jokiomis aplinkybėmis. Jei visa tai sukrautume į kuprinę mažam vaikui, joje vargu ar beatsirastų vietos pliušiniam žaislui...
Insulino pompos negalima nusiimti einant per saugumo patikrą, tačiau būtina nusisegti kylant ir leidžiantis lėktuvui
Kartu gabenamų prietaisų ir vaistų arsenalas gali būti skirtingas, priklausomai nuo diabeto tipo. Ruošiantis į kelionę kyla daug nerimo ir klausimų: ar oro uosto darbuotojai supras, kam reikalingi visi diabeto valdymo prietaisai? Ar nekils problemų dėl insulino gabenimo, juk jo gabenimui yra svarbi tinkama temperatūra? Ar keleivių patikros procedūros nesugadins sensoriaus arba insulino pompos? Ar vaistams ir prietaisams nepakenks rentgeno spinduliai? Į šiuos klausimus atsakymus galima rasti atmintinėje „Diabetas ir kelionės lėktuvu“.
Straipsnį parengė: VŠĮ „Cukrinė lapė“ ir Vaikų ir jaunimo diabeto klubas DIABITĖ, bendradarbiaujant su UAB „Roche Lietuva“