Įvairiuose istoriniuose šaltiniuose aprašomi bandymai atkurti prarastus dantis implantais dar Majų ar senovės Egipto civilizacijose. Tuometiniai gydytojai bandydavo pakeisti dantis dramblio kaulo ar vėžlio šarvo fragmentais. Taip pat buvo bandoma persodinti kito žmogaus dantis. Žinoma, tokios implantacijos retai būdavo sėkmingos.
Tikroji implantologijos pradžia prasidėjo XX a. viduryje, kai švedų profesorius P.I. Brånemark su kolegomis atliko eksperimentą su titanu ir nustatė, kad titanas gali tiesiogiai sąveikauti su kauliniu audiniu. Buvo sukurtas naujas terminas „oseointegracija“, kuris apibūdino fizinę ir funkcinę gyvo kaulo ir titano jungtį. Vėliau titaniniai implantai buvo panaudoti atkuriant prarastus dantis.
Dabar implantologija - neatsiejama daugelio pacientų gydymo dalis. Panaudojus dantų implantus galima atkurti vieną dantį, turintį defektą, ar visą dantų lanką. Pavieniai dantys atkuriami implantais ir taip apsaugomi greta esantys dantys nuo šlifavimo gaminant tiltinius protezus. Protezas ant implanto nejungiamas su nuosavais dantimis, todėl jis nesusilpnina ir nekenkia jiems. Kelių dantų defektai atstatinėjami tiltiniais protezais ant implantų. Tokie protezai, ypač atstatinėjant galinių dantų defektus, kartais padeda išvengti išimamų protezų. Bedančiai pacientai gali susigrąžinti neišimamus dantis arba sutvirtinti išimamus protezus.
Kiekvienas, galvojantis apie dantų implantus, turėtų suvokti, kad implantacija, kaip ir kiti gydymo metodai, yra kruopščiai suplanuota ir dažnai ne vieno apsilankymo reikalaujanti procedūra. Viskas prasideda nuo konsultacijos. Jos metu išklausomi paciento pageidavimai, įvertinama bendra sveikatos būklė (autoimuninės ligos, cukrinis diabetas ir kitos ligos ar būklės, galinčios turėti įtakos sėkmingai implantacijai), įvertinami perioraliniai minkštieji audiniai, sąkandžio tipas, parafunkcijos, likusių dantų prognozė ir alveolinės ataugos būklė.
Tyrimai ir gydymo planas
Ortopantomograma – dažniausiai planavimui naudojamas radiologinis tyrimas. Tai aksialinio tipo tomograma, kurioje matomos implantacijai svarbios anatominės struktūros (žandinio ančio dugnas, mandibulinio nervo kanalai ir nosies dugnas).
Kompiuterinė tomograma. Šis tyrimas daug tikslesnis ir informatyvesnis už ortopantomogramą. Tai trimatis radiologinis tyrimas, suteikiantis galimybę visapusiškai įvertinti svarbias anatomines struktūras bei tiksliai suplanuoti implantaciją ar kitas chirurgines procedūras.
Įvertinus pradinę situaciją sudaromas gydymo planas. Jeigu reikia, pradžioje atliekamas paruošiamasis gydymas: periododontologinis gydymas, protezuoti netinkamų dantų šalinimas, profesionali burnos higiena bei individualios burnos higienos mokymas.
Procedūros planavimas. Šiame etape pagal konsultacijos metu surinktą informaciją, klinikinį ištyrimą ir radiologinį tyrimą parenkamas geriausias implantacijos būdas, tinkamiausi implantai, jų kiekis, alveolinės ataugos rekonstrukcija (jeigu reikia) ir numatoma protezo konstrukcija.
Kaip atliekamas implantavimas
Implantacijos ar kaulo atkūrimo procedūros atliekamos taikant vietinę nejautrą. Tai reiškia, kad procedūra yra visiškai neskausminga, bet pacientas nemiega. Priklausomai nuo procedūros apimties, stomatologinėje kėdėje galima praleisti nuo 15 minučių iki kelių valandų.
Įsriegus dantų implantus reikia palaukti tris keturis mėnesius, kol implantas suaugs su kaulu. Šiuo laikotarpiu pacientas nebūna be dantų. Jam pritaikomas išimamas ar fiksuotas laikinas protezas, kuris tarnauja iki tol, kol ant dantų implantų pritvirtinamas pastovus protezas.
Galutinis etapas – protezavimas
Protezavimas yra galutinis implantacijos etapas, kurio metu ant prigijusio danties implanto pritvirtinama galutinė restauracinė konstrukcija. Protezavimas gali būti paprastas, kai po kelių vizitų pacientas išeina su galutiniu protezu, arba sudėtingas, kai reikalingas atskiras protezinės konstrukcijos suplanavimas ir didesnis vizitų skaičius. Nuo ko tai priklauso?
Pats paprasčiausias yra pavienio implanto protezavimas galinių dantų srityje. Jeigu protezas nesimatys pacientui šypsantis ir jam nėra keliami aukšti estetiniai reikalavimai, tai toks protezas gali būti pritaikytas po kelių apsilankymų.
Net ir pavienio priekinių dantų srityje įsriegto implanto protezavimas gali reikalauti kruopštaus planavimo ir ilgesnio protezavimo laiko. Priekinė dantų grupė atlieka svarbų vaidmenį šypsantis ir bendraujant, tad ir restauracijoms šioje dantų grupėje keliami ypač aukšti estetiniai reikalavimai. Maksimalus rezultatas pasiekiamas naudojant laikinus vainikėlius, juos periodiškai koreguojant ir siekiant suformuoti gražų dantenų reljefą, galutinei restauracijai naudojama bemetalė ar cirkonio keramika.
Tiltiniai protezai ant implantų naudojami tada, kai žmogus neteko daugiau nei dviejų greta esančių dantų. Neracionalu taisyti didesnius dantų defektus sriegiant implantus vietoje kiekvieno prarasto danties. Tokiu atveju implantai sriegiami į kas antrą dantį, taip suformuojant stabilią konstrukciją.
Bedančiams pacientams dantų implantacija leidžia pasirinkti kelis protezavimo būdus. Atsižvelgiant į implantų skaičių, galima pasiūlyti išimamą dantų protezą. Tokia plokštelė prižiūrima kaip ir kiti išimami protezai, tačiau daug tvirčiau laikosi kalbant ar valgant, o viršutinę plokštelę galima pagaminti be gomurinės dalies.
Kitas pasirinkimas yra fiksuotas protezas ant dantų implantų. Tokia protezo konstrukcija leidžia bedančiam pacientui vėl džiaugtis neišimamu protezu, visaverčiu kramtymu ir gera estetika.
Protezus prižiūrėti kaip dantis
Pasirinkus prarastų dantų atkūrimą dantų implantais, ne tik gydytojui, bet ir pacientui tenka svarbus vaidmuo. Gydymo metu reikia klausyti gydytojo nurodymų ir laikytis paskirto režimo, o pasibaigus gydymui kruopščiai prižiūrėti protezus bei reguliariai kas pusę metų ar kas metus lankytis profilaktiškai.
Implantas ir protezas yra pagaminti iš tokių medžiagų, kurios yra atsparios mikroorganizmams ir jų išskiriamoms medžiagoms, bet nereikėtų pamiršti, kad implantas yra gyvame kaule, o protezą supa lygiai tokia pati dantena kaip prie nuosavų dantų. Protezus ant implantų reikėtų prižiūrėti kaip nuosavus dantis. Kodėl? Prie protezo, kaip ir prie nuosavų dantų, prilimpa maisto likučiai, kuriuose gausu bakterijų. Toks apnašas, jeigu nenuvalomas kas 12 valandų, pradeda kietėti ir virsta dantų akmenimis. Dantų akmenys tiesiogiai protezo neveikia, bet gali sukelti dantenų uždegimą, ir jeigu nesiimama jokių priemonių, kaula aplink implantą pradeda tirpti.
Gydymas dantų implantais yra patikimas ir ilgalaikis prarastų dantų atkūrimo būdas. Didelis implantų sistemų pasirinkimas, įvairios protezų konstrukcijos gydytojui suteikia galimybę atkurti tiek paprastus, tiek ir sudėtingus defektus turinčius dantis, o pacientui džiaugtis sugrįžusia visaverte kramtymo funkcija ir estetika.