Dantims plombuoti vis dar naudojamą gyvsidabrį ragina keisti sveikesnėmis alternatyvomis

Gyvsidabris yra toksiškas elementas, keliantis didelį pavojų tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai, tačiau tik retas žmogus žino, kad Europos Sąjungoje (ES) didžioji dalis gyvsidabrio į aplinką patenka su dantų amalgamomis, t. y. dantų plombavimui skirtomis medžiagomis, kurių apie 50 proc. sudaro gyvsidabris.

Reklama

Jau daugiau nei trejus metus (nuo 2018 metų liepos) dantų amalgamas draudžiama naudoti gydant pieninius dantis, taip pat jaunesnių nei 15 metų vaikų ir nėščiųjų arba krūtimi maitinančių moterų dantims gydyti, nebent būtų specialių medicininių poreikių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai primena, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, laipsniškai siekiama išvis atsisakyti tokių praeityje itin populiarių dantų plombų su gyvsidabriu naudojimo.

„Labai svarbu, kad gydytojai odontologai tinkamai informuotų pacientus apie siūlomus dantų gydymo metodus ir medžiagas, o pacientai rinktųsi tik aplinkai draugiškus dantų užpildus. Laipsniškai atsisakant dantų amalgamos naudojimo, galiausiai mažėtų į aplinką išmetamo gyvsidabrio kiekiai, o tai neabejotinai turėtų vis didesnę teigiamą įtaką aplinkai ir sveikatai“, – pabrėžia NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.

Pasak jos, naudojant dantų amalgamą, į orą, vandenį ir dirvožemį patenka dideli gyvsidabrio kiekiai. Ore esantis gyvsidabris nusėda ant žemės ir nuplaunamas į vandens telkinius, kur jį akumuliuoja žuvys ir jūrų gėrybės. Į nuotekas patekęs gyvsidabris tiesiogiai teršia vandens telkinius. Tuo metu, į žmogaus organizmą daugiausia gyvsidabrio patenka su užterštuose vandenyse sužvejotomis žuvimis ir jūrų gėrybėmis.

Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2018 metais ES valstybėse narėse užtaisyta apie 372 mln. dantų, iš kurių apie 10-19 proc. atvejų buvo naudojama dantų amalgama. Lietuvoje tokių plombų buvo naudojama apie 20 proc. atvejų. Nors, lyginant su kitais dantų užpildais, dantų amalgamos naudojimas nėra didelis, bet jose esantis gyvsidabrio kiekis 2018 metais sudarė 27–58 tonas (Lietuvoje – apie 700 kilogramų gyvsidabrio) ir vertintinas kaip labai didelis.

Gyvsidabris yra stiprus neurotoksinas arba, paprastai tariant, nuodas, veikiantis nervų sistemos ląsteles, kuris suaugusiesiems sukelia ilgalaikius galvos smegenų ir inkstų pažeidimus ir kenkia vaisiaus bei mažų vaikų raidai.

Numatyta, kad dantų amalgamos naudojimas turi būti nutrauktas iki 2030 metų.