Ilinojaus universiteto (The University of Illinois) mokslininkai pastebėjo, kad žmonės, vartojantys produktus be gliuteno, gauna didesnes dozes arseno bei gyvsidabrio, – praneša upi.com.
Arsenas – toksinis sunkusis metalas, neturintis kvapo ar skonio, ir atsitiktinai patenkantis į organizmą su maistu, dirbant pesticidų pramonėje. Pagrindinis taršos gyvsidabriu šaltinis išlieka kai kurios jūrų žuvų rūšys. Ilgalaikiai sveikatos sutrikimai dažniausiai būna susiję su lėtiniu apsinuodijimu gyvsidabriu. Gaunant dideles dozes arseno ir gyvsidabrio, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, onkologinių susirgimų, neurologinių sutrikimų išsivystymo rizika.
Begliutenė dieta tampa vis populiaresnė, nors iš tiesų celiakija – genetinė liga, pasireiškianti netolerancija grūdų baltymui gliadinui (gliuteno frakcija) ir sukelianti imuninį uždegimą plonųjų žarnų gleivinėje. Ligos simptomai atsiranda nuo struktūrinio gleivinės pažeidimo, jei valgomuose produktuose yra rugių, kviečių ir miežių baltymų, ir sukelia malabsorbciją (sutrikusios įsiurbties sindromą), nustatoma mažiau nei 1 proc. žmonių.
Tuo tarpu 2015 metais maždaug 25 proc. amerikiečių teigė vengiantys produktų su gliutenu, šios dietos populiarumas per keletą metų išaugo 67 proc. Begliuteniuose gaminiuose vietoj įprastai į sudėtį įeinančių kviečių vartojami ryžių miltai. Pastaruosiuose dažnai nustatoma toksinių metalų, arseno bei gyvsidabrio, patekusių su trąšomis, iš dirvožemio, su vandeniu. Tiesa, Europoje, kitaip nei JAV, leistinas arseno kiekis produktuose yra reglamentuotas įstatymų.
Tyrėjų komanda iš visuomenės sveikatos fakulteto išanalizavo nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimo, vykdyto 2009-2014 metais ir įtraukusio žmones nuo 6 iki 80 metų, duomenis ir rado, kad 73 žmonės iš tyrime dalyvavusių 7471 teigė besilaikantys begliutenės dietos. Šių žmonių šlapime nustatyta dvigubai didesnė arseno koncentracija ir beveik 70 proc. aukštesnė gyvsidabrio koncentracija kraujyje nei įprastai besimaitinančiųjų.
„Šie rezultatai rodo be reikalo pasirenkamos begliutenės dietos pasekmes. Tiesa, vis dar turime išsiaiškinti ir tiksliai apibrėžti galimą ilgalaikį gaunamų toksinų poveikį, kad galėtume užtikrintai teigti, kad pasirinkta dieta kelia reikšmingą riziką sveikatai“, – komentavo tyrimo autoriai.