Neurochirurgijos paslaugų optimizavimo plano projektą siūloma įvertinti antikorupciniu požiūriu

Vakar Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje svarstė neurochirurgijos paslaugų teikimo perspektyvas Lietuvoje. Lietuvos neurochirurgų draugijos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad nepaisant 2015 m. gruodžio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, kad neurochirurgijos optimizavimo plano (toliau – planas) nuostatos yra antikonstitucinės, Sveikatos apsaugos ministerija negaliojančio neurochirurgijos plano pagrindu parengė naujo plano projektą.

Reklama

Pažymėtina tai, kad LVAT nustatė, kad ginčytame plane nustatyta neurochirurgijos paslaugų teikimo tvarka nebuvo paremta konkrečiai, aiškiai ir objektyviai apibrėžtais neurochirurgijos paslaugų suskirstymo Lietuvoje kriterijais, rodikliais bei esamos būklės įvertinimu, nebuvo grindžiama tinkamai atlikta poveikio sveikatos priežiūros prieinamumui ir tinkamumui analize. Deja, ir naujasis planas teikiamas neatlikus visapusiško įvertinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sveikatos reikalų komitetas dar 2014 m. priėmė sprendimą, kuriuo siūlyta atlikti neurochirurginės pagalbos paslaugų teikimo bei specialistų poreikio analizę, bei šios analizės pagrindu patobulinti tuo metu galiojusius teisės aktus, reglamentuojančius neurochirurgijos paslaugų teikimo tvarką.

Komiteto posėdyje taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal teikiamą plano projektą neurochirurgijos paslaugos asmenims, sergantiems retomis ligomis, būtų teikiamos tik universiteto ligoninių neurochirurgijos padaliniuose, tačiau pažymėtina, kad retoms neurochirurginėms ligoms galima priskirti didžiąją daugumą neurochirurginių ligų, tai reiškia, kad neurochirurgijos tarnyboms Lietuvos regionuose šių paslaugų teikimas bus apribotas.

Posėdyje aptartos ir Vyriausybės kanceliarijos teisininkų išvados dėl naujojo plano projekto. Išvadose pažymėta, kad plano projektas neatitinka planavimo dokumentams keliamų reikalavimų, neaiškus jo santykis su kitais teisės aktais, o projekto preambulėje nurodyti teisės aktai negali būti laikomi tinkamu pagrindu Vyriausybei patvirtinti planą. Be to, keliamos abejonės, ar vienos sveikatos priežiūros paslaugos (neurochirurgijos) teisinį reglamentavimą išskyrus į aukštesnį, nebus sukurtas konkurenciją ribojantis teisinis reguliavimas, ar vienoms gydymo įstaigoms nebus sudarytos palankesnės galimybės, o kitoms galimybės teikti neurochirurgijos paslaugos bus apribotos. Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateikta nuomone, kad LVAT sprendime nurodyti prieštaravimai Plano projekte nebus išspręsti, o tik dar labiau juos išryškins, todėl turėtų būti atliktas antikorupcinis projekto įvertinimas.

Komitetas, atsižvelgdamas į posėdyje pateiktą informaciją, nusprendė prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos įvertinti Vyriausybės nutarimų projektus, kuriais siūloma reguliuoti neurochirurgijos paslaugų teikimą, antikorupciniu požiūriu.

Posėdžio metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai informavo komiteto narius apie e. sveikatos sistemos įgyvendinimo eigą. Nuo 2015 m. lapkričio 2 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, dalyvavusios e. sveikatos plėtros projektuose, duomenis, susijusius su pacientų sveikata ir jos priežiūra, privalo tvarkyti elektroniniu būdu ir teikti juos į e. sveikatos sistemą, nuo 2015 m. lapkričio mėnesio šią sistemą taip pat privalo naudoti ir vaistinės. Tačiau posėdyje dalyvavę Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos, Lietuvos vaistinių asociacijos atstovai atkreipė dėmesį, kad e. sveikatos sistema yra netobula, e. recepto išrašymas kelia daug sunkumų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientams, egzistuoja daug techninių ir sisteminių problemų, kurias būtina kuo greičiau spręsti, trūksta finansavimo e. sistemos palaikymui. Komitetas sprendimą dėl šios problemos planuoja priimti kito komiteto posėdžio metu.