Kaune atlikta itin sudėtinga smegenų operacija vaikui iš Latvijos

Devynmetis Renars iš Jelgavos (Latvija) šiandien džiaugiasi vaikyste – gali važiuoti dviračiu, žaisti su kamuoliu, savarankiškai pavalgyti, piešti ir svajoja išmokti rašyti dešine ranka. Dar visai neseniai berniukas dėl distonijos, itin retos genetinės ligos, negalėjo kontroliuoti dešinės rankos ir kojos judesių. 

Viltį gyventi visavertį gyvenimą jam sugrąžino Kauno klinikų neurochirurgų atlikta giliosios smegenų stimuliacijos operacija – vienintelė tokio pobūdžio procedūra vaikams Baltijos šalyse.

Mindaugas Urbonas, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Vaikų neurochirurgijos skyriaus vadovas, paaiškina, kad distonija – tai retas neurologinis sutrikimas, kai smegenys siunčia netikslius signalus raumenims, todėl žmogus negali tiksliai valdyti savo judesių.

„Distonija vaikų amžiuje yra labai reta – ja serga vos keli vaikai iš milijono. Todėl ir giliosios smegenų stimuliacijos operacijos, kai elektrodai implantuojami į galvos smegenų pamato branduolius, atliekamos itin retai ir reikalauja ypatingo tikslumo, nes net vieno milimetro paklaida gali būti reikšminga. Kauno klinikos šiuo metu yra vienintelis centras Baltijos šalyse, kuriame vaikams atliekamos tokios operacijos, todėl pacientai atvyksta ir iš užsienio. Tai rodo ne tik mūsų komandos profesionalumą, bet ir tarptautinį pasitikėjimą Lietuvos medicina“, – sako M. Urbonas.

Renaro mama Zane pasakoja, kad sūnus gimė visiškai sveikas – pagal Apgaro skalę jis gavo 9 balus. Tačiau apie penktuosius metus pastebėjo, kad berniukui darosi sunku atlikti paprastus veiksmus – užsisegti sagas, laikyti daiktus, rašyti.

„Dešinė ranka drebėjo, riešas krypo į vidų, o bėgdamas jis stumdavo petį į priekį. Latvijos gydytojai ilgai ieškojo priežasties, kol galiausiai Nyderlanduose atliktas genetinis tyrimas parodė, jog tai reta KMT2B geno mutacija, sukelianti distoniją“, – prisimena mama.

Latvijoje Renars buvo gydomas vaistais, tačiau laikui bėgant jų poveikis silpnėjo.

„Kai vaistai nustojo padėti, gydytojai pasiūlė giliosios smegenų stimuliacijos operaciją. Kadangi tokių procedūrų Latvijoje neatliekama, ieškojome galimybių užsienyje – Vokietijoje, Nyderlanduose. Gavę neigiamus atsakymus, sužinojome, kad visai netoliese, Kauno klinikose, tokias operacijas sėkmingai atlieka aukščiausio lygio specialistai. Tai mums suteikė naują viltį“, – sako Zane.

Sudėtinga giliosios smegenų stimuliacijos operacija berniukui buvo atlikta jam miegant. Jos metu naudojamas stereotaksinis rėmas, užtikrinantis paciento stabilumą, o pagal magnetinio rezonanso vaizdus milimetro tikslumu nustatomi smegenų judesių centrai. Į giliuosius smegenų branduolius buvo implantuoti itin ploni elektrodai, prijungti prie po oda įtaisyto neurostimuliatoriaus.

„Per šiuos elektrodus siunčiami elektros impulsai koreguoja smegenų veiklą ir mažina ligos simptomus. Pagrindinis tokio pobūdžio operacijos privalumas – tai, jog esant ligos progresui ar atsiradus šalutinei reakcijai, neurostimuliacijos parametrus galima bet kada reguliuoti individualiai, siekiant geriausio efekto konkrečiam pacientui“, – aiškina gydytojas neurochirurgas M. Urbonas, kartu su gydytojais neurochirurgais Mindaugu Vaišvilu ir Albertu Šliaužiu atlikęs operaciją.

Praėjus trims mėnesiams po operacijos, berniuko būklė akivaizdžiai pagerėjo.

„Po pirmosios apžiūros matyti, kad procedūra davė teigiamų rezultatų. Iš esmės Renars sugrįžo į normalią vaikystę – nebeliko nevalingų judesių, jis gali žaisti, važiuoti dviračiu, plaukti baseine“, – džiaugiasi gydytojai neurochirurgai.

Zane sako, kad pokyčiai sūnaus kasdienybėje – tarsi stebuklas.

„Grįžęs namo jis su pasididžiavimu parodė, kad gali pats laikyti peilį ir pasipjaustyti duoną. Dabar jo svajonė – išmokti rašyti dešine ranka. Esame be galo dėkingi Kauno klinikų gydytojams ir slaugytojams. Jie mums davė tiek daug, kad sunku išreikšti žodžiais.“