Antradienis, 2024.03.19
Reklama

COVID-19 pusės metų istorija Santaros klinikose: patirties ir galimybių gydyti jau turime (1)

Šaltinis: vlmedicina | 2020-09-04 12:15:13

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojai, apžvelgdami pusės metų koronaviruso infekcijos Lietuvoje laikotarpį, teigia, jog pandemija medikus suvienijo ir bendros pastangos atrasti gydymo būdus jau talkina gydant pacientus.

Santaros klinikų medikė. V. Balkūno nuotr.

Lietuva kartu su daugiau nei 100 šalių medicinos centrais dalyvauja Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) inicijuotame klinikiniame tyrime „Solidarumas“ („Solidarity“), kuris suteikia galimybes pacientus gydyti naujausiais eksperimentiniais vaistais. Šie, tikėtina, turi teigiamą poveikį kovojant su COVID-19 infekcija. „Solidarumas“ – tai tarptautinis atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, siekiantis įvertinti papildomą gydymą hospitalizuotiems ligoniams.

Pasak VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės profesorės Ligitos Jančorienės, šio klinikinio tyrimo protokolas PSO nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas, remiantis naujausiomis mokslinėmis publikacijomis, tyrimų rezultatais bei ekspertų patirtimi. VUL Santaros klinikose į tyrimą jau įtraukti 49 Infekcinių ligų centro COVID-19 infekcija užsikrėtę pacientai. 51 proc. pacientų atsitiktinės atrankos būdu buvo paskirti trijų grupių vaistai, tarp kurių – ir naujausias antivirusinis tiriamasis preparatas, kurio efektyvumo rezultatai jau yra įrodyti. Naujausia žinia – šią savaitę Lietuvos bioetikos komitetas ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pritarė esminei „Solidarumo“ tyrimo protokolo pataisai dėl dar dviejų naujų tiriamųjų preparatų įtraukimo į COVID-19 infekcijos gydymo pasirinkimą.

Profesorė L. Jančorienė pranešime žiniasklaidai teigia, jog pacientai tiriamuosius vaistus toleravo gerai, jų sukeltų nepageidaujamų reakcijų nenustatyta: „Infekcinių ligų centre gydomi pacientai noriai sutinka dalyvauti šiame tyrime ir kartu su gydytojais džiaugiasi gautais gydymo rezultatais, vartojant tiriamuosius vaistus“.

VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologė Edita Strumilienė sako, kad persirgusieji sunkia koronaviruso infekcija, ypač sunkia pneumonija, išrašyti iš stacionaro toliau stebimi gydytojo pulmonologo ambulatoriškai: vertinama, kokia yra plaučių funkcija, kaip pacientas toleruoja fizinį krūvį, koks yra kraujo įsotinimas deguonimi, taip pat atliekama radiologinė kontrolė. Tokiu būdu mažinamas pavojus patirti liekamųjų reiškinių.

Pasveikusiems pacientams tenka konsultuotis ir su kitų specialybių gydytojais: po persirgtos koronaviruso infekcijos neretai sutrinka kraujospūdžio ar cukrinio diabeto kontrolė, gali atsirasti neurologinių sutrikimų. Praėjus 1,5 – 2 mėnesiams po ligos, dažniausiai pacientus vis dar vargina neatsinaujinęs skonio ir uoslės pojūtis, išlieka didelis bendras nuovargis, silpnumas, neretam slenka plaukai, atsiranda „migruojantis“ skausmas.

„Ne visiems pacientams po šios virusinės infekcijos prireikia pulmonologo pagalbos, – teigia gydytoja E. Strumilienė. – Pasikonsultuoti atvyksta gydytieji reanimacijos – intensyviosios terapijos skyriuje, sirgę sunkia pneumonija, kuriems buvo papildomo deguonies poreikis. Ši infekcija medicinos istorijoje yra nauja, dėl to stebėti pacientų savijautą bei jų sveikimo procesą, vertinti liekamųjų reiškinių riziką būtina dėl paties paciento ir dėl medicinos mokslo pažangos COVID-19 infekcijos srityje“.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų