Gyvenimą keičiantis įdegis

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta diskusijos apie vadinamąjį gyvenimą keičiantį nudegimą saulėje (angl. life-changing sunburn). Žmonės dalijasi itin paraudusios, pūslelėmis (netgi pūslėmis) nusėtos odos nuotraukomis ir klausia, ar toks stiprus nudegimas gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. 

Gydytojai dermatologai teigia, kad atsakymas nėra vienareikšmis. Nors per didelis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis iš tiesų didina odos vėžio riziką, vieną konkretų nudegimą susieti su būsima ligos diagnoze dažniausiai neįmanoma.

Kaip saulės nudegimas pažeidžia odos ląsteles?

Ultravioletinė spinduliuotė gali tiesiogiai ir netiesiogiai pažeisti odos ląstelių DNR. Dėl šio poveikio gali atsirasti genetinių mutacijų, kurios trikdo normalų ląstelių dauginimąsi ir ilgainiui gali prisidėti prie vėžio vystymosi.

Paprastai organizmo imuninė sistema atpažįsta nedidelius pažeidimus ir padeda juos pašalinti. Kai žala yra per didelė, pažeistos ląstelės žūsta. Tačiau kai kurios pakitusios ląstelės gali išlikti, o ilgainiui jos gali tapti piktybinėmis.

Koks nudegimas laikomas pavojingiausiu?

Ypač stipraus nudegimo požymis – ant odos atsiradusios pūslelės. Tai rodo, kad pažeisti ne tik paviršiniai, bet ir gilesni odos sluoksniai.

Pasak dermatologų, pūslės yra apsauginė organizmo reakcija: po pažeista oda kaupiasi skystis, kuris sudaro apsaugą. Vėliau oda gali luptis, nes dalis ląstelių žūsta.

Nors nėra pakankamai duomenų teigti, kad vienas stiprus nudegimas būtinai sukels odos vėžį, tokia rizika teoriškai egzistuoja. Ypač daug dėmesio specialistai skiria nudegimams vaikystėje ir jaunystėje.

Vienas dažnai cituojamas tyrimas parodė, kad 15–20 metų baltaodės moterys, patyrusios penkis ar daugiau pūslių sukeliančių nudegimų, turėjo apie 80 proc. didesnę melanomos – pavojingiausios odos vėžio formos – riziką.

Odos vėžys dažniausiai neatsiranda iš karto

Specialistai pabrėžia, kad odos vėžys paprastai neišsivysto iškart po nudegimo. Genetiniai pažeidimai kaupiasi ilgą laiką, todėl svarbus bendras per gyvenimą gautas UV spindulių kiekis.

Reguliariai rekomenduojama stebėti apgamus ir kitus odos darinius pagal ABCDE taisyklę:

• A (Asymmetry) – apgamas ar dėmė nėra simetriški;
• B (Border) – kraštai nelygūs, neryškūs ar netaisyklingi;
• C (Color) – yra kelių spalvų plotų;
• D (Diameter) – darinys didesnis nei maždaug 6 mm;
• E (Evolving) – darinys keičiasi: didėja, keičia formą ar spalvą.

Pastebėjus įtartinus pokyčius verta kreiptis į gydytoją dermatologą.

Ką daryti stipriai nudegus saulėje?

Jeigu nudegimas sukelia stiprų paraudimą, skausmą ar pūsles, specialistai rekomenduoja:

• vėsinti odą vėsiais dušais ar kompresais;
• naudoti drėkinančias priemones su alaviju, avižomis ar soja;
• vartoti skausmą mažinančius vaistus, jei jų reikia;
• vengti odą dirginančių priemonių su lidokainu ar benzokainu.

Tirštus drėkinamuosius kremus ar vazeliną rekomenduojama naudoti atsargiau, ypač ankstyvoje nudegimo stadijoje, nes jie gali sulaikyti šilumą odoje.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, sumišimas, didelių kūno plotų pūslelės ar galimos infekcijos požymiai.

Kaip apsaugoti odą ateityje?

Dermatologai rekomenduoja kasdien laikytis pagrindinių apsaugos nuo saulės taisyklių:

• būti pavėsyje, kai įmanoma;
• dėvėti apsauginius drabužius, plačiabrylę skrybėlę ir akinius nuo saulės su UV apsauga;
• naudoti plataus spektro, vandeniui atsparų kremą nuo saulės su SPF 30 ar didesne apsauga;
• būnant lauke kremą pakartotinai tepti maždaug kas dvi valandas;
• vengti soliariumų.

Žmonėms, turintiems daug netipinių apgamų ar odos vėžio rizikos veiksnių, rekomenduojama būti dar atidesniems ir reguliariai tikrintis odą.

Stiprus nudegimas saulėje nebūtinai reiškia, kad žmogus ateityje susirgs odos vėžiu. Tačiau kiekvienas nudegimas yra ženklas, kad oda patyrė UV spindulių žalą. Ilgalaikė apsauga nuo saulės ir reguliarus odos būklės stebėjimas yra svarbiausios priemonės rizikai mažinti.

Parengta pagal „Everyday Health“