Naujųjų džiaugsmas ar trauma? Ką žinoti apie fejerverkų nudegimus

Naujųjų metų naktį fejerverkai daug kam vis dar yra neatsiejama šventės dalis. Vis dėlto kasmet pasitaiko atvejų, kai žmonės, ypač be suaugusiųjų priežiūros švenčiantys vaikai ir paaugliai, nudega dėl neatsargaus ar neteisingo pirotechnikos naudojimo, – rašoma vaistinių tinklo „Camelia“ pranešime žiniasklaidai. – Prieš šventes svarbu prisiminti elementarias saugumo taisykles ir žinoti, kaip elgtis, jei nelaimė visgi įvyko. 

Vaistininkė Giedrė Stankevičienė sako, kad nudegimai Naujųjų metų naktį dažniausiai kyla dėl neteisingo fejerverkų naudojimo ir saugaus atstumo nesilaikymo.

„Kasmet susiduriame su istorijomis, kai petardos metamos per arti, nukreipiamos ne ta kryptimi, uždegamos rankose arba paliekamos be priežiūros. Tokiais atvejais, rizika nusideginti labai aukšta“, – sako G. Stankevičienė.

Ji primena, kad fejerverkus įsigyti leidžiama tik nuo 18 metų, o šiemet įsigaliojęs reglamentavimas apribojo fejerverkų naudojimą gyvenamosiose vietovėse – tai daroma būtent dėl galimų traumų ir triukšmo rizikos.

Lengvus nudegimus galima gydyti namuose

Vaistininkė paaiškina, kad nudegimo sunkumas priklauso nuo karščio intensyvumo ir trukmės bei kiek giliai pažeidžiami odos sluoksniai, kokie simptomai pasireiškia. Pirmo laipsnio nudegimas paliečia tik išorinį odos sluoksnį – oda parausta ir skauda, bet pūslių nesusidaro. Tokius nudegimus dažniausiai galima saugiai gydyti namuose, o po kelių dienų jie turėtų išnykti.

„Antro laipsnio nudegimas pažeidžia gilesnį odos sluoksnį. Tokiu atveju atsiranda skausmingos, skaidraus skysčio pripildytos pūslės, oda gali būti ryškiai raudona, blizganti, jautri prisilietimui. Jei pažeidimas yra mažesnis nei žmogaus delno dydis, nepažeisti gilesni audiniai, nudegimas taip pat gali būti gydomas namuose, prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku“, – aiškina G. Stankevičienė.

Pirmoji pagalba

Anot vaistininkės, beveik visų nudegimų atveju pirmasis žingsnis yra toks pat – nudegusią vietą reikia nedelsiant vėsinti, tačiau ne šaldyti. Geriausia palaikyti pažeistą odos vietą po vėsiu tekančiu vandeniu bent 20–30 minučių, kol skausmas aprimsta. Pasak jos, žiemą žmonės dažnai griebiasi sniego, ledo ar net šaldytų daržovių maišelių, tačiau šios priemonės gali pažeisti odą dar labiau, nes staigus šalčio šokas gali pakenkti audiniams.

„Šaldymui kur kas tinkamesni yra specialūs šaldantys maišeliai, skirti būtent tokioms situacijoms – jie palaiko vienodą temperatūrą ir nekelia nušalimo rizikos. Vėliau nudegusią vietą reikia apsaugoti, ją uždengiant steriliu tvarsčiu, marle ar bintu – tai padeda išvengti infekcijos ir neleidžia pažeistai odai liestis prie drabužių“, – paaiškina vaistininkė G. Stankevičienė.

Vaistininkė įvardija, kad lengviems nudegimams gydyti namuose tinka specialūs hidrogeliai, purškiami preparatai su pantenoliu, alijošiaus gelis ar žaizdas vėsinantys purškalai. Šios priemonės padeda atvėsinti odą, sumažinti skausmą, paraudimą ir uždegimo riziką. Taip pat gali būti naudojami pantenolio ar bepanteno pagrindu pagaminti kremai, kurie skatina odos atsinaujinimą ir padeda sumažinti jaučiamą diskomfortą.

Kada kreiptis į gydymo įstaigą?

G. Stankevičienė aiškina, kad yra situacijų, kai nudegimo nebegalima saugiai gydyti namuose ir žmogui būtina medicininė pagalba. Jeigu nudegimas didesnis nei žmogaus delnas, o pūslės apima didelį plotą, oda stipriai patinusi arba skausmas vis intensyvėja, tai gali būti rimtesnis pažeidimas, todėl reikėtų vykti į skubios pagalbos skyrių.

„Trečio laipsnio nudegimai – patys sunkiausi. Jie pažeidžia visus odos sluoksnius, o kai kuriais atvejais ir po jais esančius audinius. Pažeista oda gali tapti balta, vaškinė, apanglėjusi, o svarbiausia – ji gali būti beskausmė dėl pažeistų nervų. Tokia nelaimė visada yra skubios pagalbos atvejis“, – akcentuoja vaistininkė.

Jei nudegimas yra didelis, labai skausmingas, apima sąnarį ar vietą, kurią sunku pajudinti, arba jei pažeistas veidas ar akys – taip pat reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus arba vykti į skubios pagalbos skyrių. Taip pat reikėtų kreiptis į medikus, jei skausmas nepraeina, pastebimi infekcijos požymiai, tokie kaip stiprus paraudimas, pūslės su skysčiu ar blogas kvapas, arba jei žmogus jaučia silpnumą ar karščiavimą.