Ar visi gali skiepytis nuo COVID-19 ligos?

Daugelis žino, kad norint išvengti COVID-19 ligos arba bent jau sunkios šios ligos formos, sustabdyti koronaviruso plitimą, būtina pasiskiepyti. Lietuvoje, Statistikos departamento sausio 28 dienos duomenimis, iš viso pirma skiepo doze vakcinuoti 64 355, dviem skiepo dozėmis – 12302 žmonės. Tačiau daugeliui dar kyla klausimas, ar gali šiomis vakcinomis skiepytis tie, kurie jau persirgo, kurie nežino, ar sirgo besimptome forma, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis bei nėščiosios.

Reklama

Kam labiausiai rekomenduojama skiepytis

Skiepytis naujosiomis „Comirnaty" (BioNTech Manufacturing GmbH/ Pfizer) ir „COVID-19 Vaccine Moderna” (Moderna Biotech Spain) vakcinomis rekomenduojama visiems, ypač sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus asmenims, - sako Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė.

Anot jos, šios vakcinos skirtos imuninei sistemai paruošti arba specifinėms medžiagoms ir ląstelėms, kitaip tariant, specifiniam imuniniam atsakui į koronavirusą sudaryti, kad imuninė sistema būtų pasiruošusi sunaikinti ligos sukėlėją.

Medicinos mokslų daktarė tikina, jog COVID-19 vakcinomis, kuriomis žmonės skiepijami Lietuvoje, gali būti vakcinuojami bet kokio amžiaus žmonės nuo 16 metų. Vaikai neskiepijami todėl, kad su jais nėra atlikti klinikiniai tyrimai.

Ar reikia skiepytis tiems, kurie jau persirgo COVID-19 liga arba nepasireiškus simptomams jiems buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas?

„Jei žmogus buvo infekuotas koronavirusu ir to nežinojo, nes simptomai jam nepasireiškė, jis skiepytis gali“, - pasakoja dr. I. Bajoriūnienė.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakyme, reglamentuojančiame, kokia tvarka asmenys bus skiepijami nuo COVID-19, numatyta, jog per paskutinius tris mėnesius COVID-19 persirgę asmenys skiepijami nebus, nebent atlikus antikūnų testą paaiškėja, kad asmens organizme nėra antikūnų.

Persirgus COVID-19 susidarantys antikūnai užtikrinta tokią pačią apsaugą organizmui kaip ir skiepai.

Įspėjimų dėl grėsmės sergantiems lėtinėmis ligomis negauta

Gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės turimais duomenimis, iki šiol atliktų tyrimų metu nebuvo rinkti ir analizuoti atskirų visuomenės grupių (pvz., vaikų, vyresnio amžiaus asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis ar vartojančių imuninę sistemą slopinančius vaistus) vakcinų veiksmingumo ir saugumo duomenys.

„Atliekant ikiklinikinius ar 1-3 fazės klinikinius tyrimus su mRNR vakcina bendroje populiacijoje nebuvo gauta įspėjančių ar grėsmingų ženklų, nurodančių galimas reikšmingas ar sunkias nepageidaujamas reakcijas į vakciną specialiose grupėse. Sergant imuninės sistemos ligomis ar vartojant imuninę sistemą slopinančius vaistus gali nesusidaryti tinkama imuninės sistemos apsauga“, - teigia ji.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, vykdant klinikinius tyrimus dažniausiai nustatytos nepageidaujamos reakcijos buvo skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų ir sąnarių skausmas, karščiavimas bei šaltkrėtis, pykinimas ar vėmimas, pažasties patinimas ar skausmingumas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po keleto dienų. Kai kurios iš jų, pvz., karščiavimas, dažniau pasitaikė po antrosios skiepo dozės. Vyresnio amžiaus pacientams vakcinos nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo šiek tiek mažesnis.

Ar skiepytis nėščiosioms?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė informuoja, kad tiek medikamentų, tiek vakcinų tyrimai niekada nėra pradedami nuo nėščiųjų ir vaikų tyrimų. Ir šiuo atveju, tik įsitikinus, kad tiek „Comirnaty" (BioNTech Manufacturing GmbH / Pfizer), tiek „COVID-19 Vaccine Moderna” (Moderna Biotech Spain) vakcinos yra saugios ir efektyvios, pradedami tyrimai su nėščiosiomis.

„Kol kas jų rezultatų dar neturime, bet mokslinėje literatūroje aprašyta daugiau nei 20 atvejų, kaip buvo paskiepytos apie savo nėštumą nežinojusios moterys. Jų nėštumas vystėsi normaliai“, - pasakoja ji ir atkreipia dėmesį, jog JAV ir Europos tarptautinės organizacijos, kaip Karališkoji akušerijos ir ginekologijos kolegija, savo rekomendacijose pabrėžia, kad kiekvienu atveju dėl nėščios moters skiepijimo reikia spręsti individualiai. Visos galimos rizikos su kiekviena moterimi turi būti aptartos, kad moteris dėl skiepų sprendimą priimtų būdama informuota.

„Toms nėščiosioms, kurios serga sunkiomis sisteminėmis ligomis arba dirba rizikingoje aplinkoje, kurioje gali susidurti su COVID-19 ligą sukeliančia infekcija, rekomenduojama pasiskiepyti. Tačiau bet kuriuo atveju galutinį sprendimą priima moteris. O mes, gydytojai, kol neturime tvirtų mokslinių įrodymų, nieko kategoriškai ir griežtai tvirtinti negalime. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos tinklalapyje mūsų tokia nuostata yra paskelbta“, - sako dr. R. Nadišauskienė

Tiek Kauno, tiek Santaros klinikose, jos žiniomis, yra gydytojų, kurios, būdamos nėščios, pasidomėjusios moksline literatūra, rinkosi skiepytis nuo COVID-19 ligos.

Ruoštis iš anksto

Gydytoja dr. I. Bajoriūnienė skiepui pataria ruoštis iš anksto – apie savo ligas, alergijas pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Apie savo nuogąstavimus rekomenduojama pasakyti ir vakcinaciją atliekančiam medikui.

Skiepytis atėjęs žmogus turi nekarščiuoti, nejausti jokių lėtinių ligų paūmėjimų.

Skiepytis negalima tiems žmonėms, kurie yra alergiški bet kuriai iš skiepo sudedamųjų dalių. Jei po pirmosios skiepo dozės buvo sunki alerginė reakcija, skiepyti pakartotinai tokio žmogaus negalima. Kitos alerginės ligos nėra kontraindikacija skiepams, tačiau kai kuriais atvejais reikia pasitarti su šeimos gydytoju arba gydytoju specialistu.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.