Per pirmuosius vakcinacijos metus – nuo 2020 m. gruodžio 27 iki 2021 m. gruodžio 31 dienos – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) sulaukė 6 808 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19 ligos. Šie pranešimai sudarė 0,16 procento bendro vakcinacijų skaičiaus (sunaudotų vakcinų dozių skaičius nuo vakcinacijos pradžios iki gruodžio 31 dienos siekė 4 131 021 dozę).
Po vakcinos „Comirnaty“ skiepo buvo gauti 3396 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, po vakcinos „Spikevax“ – 611 pranešimų, po vakcinos „Vaxzevria“ – 2 292 pranešimai, o po vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ – 479 pranešimai. 30 pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
Didžiąją dalį 2021 metais gautų pranešimų apie įtariamas nepageidaujama reakcijas sudarė pranešimai apie nesunkias įtariamas nepageidaujamas reakcijas , t. y., 6401 pranešimas, arba 94 proc. Apie sunkias įtariamas nepageidaujamas reakcijas gauti 407 pranešimai, ir tai sudarė apie 6 proc. bendro analizuojamu laikotarpiu gautų pranešimų skaičiaus.
VVKT duomenimis, apie 72 proc. pranešimų pateikė moterys, 28 proc. - vyrai.
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas išliko tokie patys: tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
2021 m. VVKT gavo 29 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje. Mirusiųjų amžiaus vidurkis – 75 metai, dauguma pacientų sirgo lėtinėmis ligomis, kurios galėjo lemti mirtį. Šių mirties atvejų priežastinis ryšys su vakcina nepatvirtintas.
Kiekvieno pranešimo apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas duomenų vertinimas yra individualus. Įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Ypač svarbūs įtariamos nepageidaujamos reakcijos patvirtinimui ir įvertinimui medicininiai dokumentai. Taip pat reikalinga informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius.