Ar sveika valytis žarnyną?

Klausimas. Ar sveika valytis žarnyną? Jei taip, tai kokiu būdu tai galima padaryti pačiam namų sąlygomis? Aušra, 55 m.

Reklama

Atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos ir LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas prof. Limas Kupčinskas

Brangiai kainuojanti „natūralios medicinos“ centruose atliekama hidrokolonoterapija, arba žarnyno valymas, nėra gydomoji procedūra, paprastai tariant – tai yra elementarus klizmavimas. Iš esmės ši procedūra nieko bendra su medicina ir sveikata neturi – tai perteklinė „pseudohigienos“ procedūra. Pavyzdžiui, Anglijoje ją atlieka sanitarai, o šios „plovyklos“ neretai būna prie manikiūro ir pedikiūro kabinetų. Nors dabar gaji nuomonė, kad žmogaus organizmas – kaip koks rūbas, kurį galima skalbti, valyti ar ką kita su juo daryti, medicinoje organizmo valymo sąvokos nėra.

Bet koks gydymo būdas remiasi prieš tai atliktais klinikiniais tyrimais, kai vienai grupei jis skiriamas, kitai netaikomas arba taikomas placebo preparatas. Moksliniai tyrimai parodė, kad žarnyno valymas jokio gydomojo efekto neturi.

Jei šiomis procedūromis susižavi visiškai sveikas ar nedidelių funkcinių sutrikimų turintis, bet rimtomis ligomis nesergantis žmogus, jos gal ir nepakenks. Tačiau jei žmogaus žarnyne vyksta uždegiminiai procesai ar vidurių užkietėjimą sukelia storosios žarnos vėžys, gali būti labai liūdnos pasekmės – vienu atveju uždegimas dar labiau suvešės, kitu atveju nebus laiku diagnozuota sunki liga.

Taip pat literatūroje aprašyta atvejų, kai žarnyno valymo metu praduriamas ar sužalojamas žarnynas. Dažnai spekuliuojama blogosiomis ir gerosiomis žarnyno bakterijomis. Tačiau žmogaus žarnyno mikroflora įgyjama ankstyvoje vaikystėje. Vaisiaus žarnynas yra sterilus, o iškart po gimimo kūdikio žarnyne apsigyvena labai panašios bakterijos, kurias turi motina. Tų organizmų rūšių yra apie tūkstantį. Įdomiausia, kad neseniai šios bakterijos buvo ištirtos genetiniais metodais. Pasirodė, kad jose genetinės informacijos yra 10 kartų daugiau nei žmogaus genome. Taigi jos iš tiesų yra reikalingos ir ne taip lengva jas pakeisti.

Netgi po gydymo antibiotikais prislopinta mikroflora dažniausiai atsikuria savaime. Todėl teiginys, kad bus išplauta bloga mikroflora ir atsistatys gera, niekuo nepagrįstas. Beje, mano praktikoje pasitaikė atvejis, kai žmogų šios procedūros entuziastai įtikino, kad reikia plauti žarnyną, tačiau jis tuo metu susirgo sinusitu, gėrė gana stiprius antibiotikus ir tuo pat metu plovėsi žarnyną. Tokio derinio žarnyno flora neatlaikė ir jis susirgo sunkia specifine liga – pseudomembraniniu kolitu, kurio metu žarnyno mikroflora ypatingai išsiderina ir tai gali būti gyvybei pavojinga būklė.

Dažniausiai žarnyno valymu susidomi žmonės, turintys kokių nors negalavimų – kai užkietėja viduriai, pučia pilvą, jaučiami pilvo skausmai ar spazmai. Tokiais atvejais pirmiausiai būtina išsitirti, ar nėra rimtos ligos, o tuomet peržiūrėti gyvenimo būdą. Šiuolaikinis gyvenimas susijęs su stresu, netvarkingu darbo ir poilsio režimu, netaisyklinga mityba. Pavyzdžiui, nuo persivalgymo pučia vidurius, o dėl sėdimo darbo ir per mažo fizinio aktyvumo jie užkietėja. Įvairius žarnyno negalavimus sukelia ir stresai. Imtis sveikos gyvensenos pradmenų turėtų būti daug paprasčiau ir sveikiau nei mokėti už brangias, tik placebo efektą turinčias žarnyno valymo procedūras.

Medicininės klizmos gali būti naudojamos klinikinėje praktikoje, kai reikia skubiai išvalyti žarnyną prieš medicinines procedūras ar operacijas. Taip pat jos naudojamos gydant kepenų cirozės komplikacijas – kai išsivysto kepenų koma. Vidurių užkietėjimą gydyti šiuo būdu reikėtų vengti, kadangi daugkartiniai klizmavimai gali nuslopinti natūralų tuštinimosi refleksą.