Pirmadienis, 2024.04.22
Reklama

Ar sportas visada sveika? Medikų ir čempionų mintys(2)

Zita Voitiulevičiūtė | 2011-09-29 21:32:33

Nuo mažų dienų žmonėms skiepijama, kad sportuoti yra sveika. Tačiau garsiai kalbama ir apie tai, kad įmanoma „persisportuoti“, t. y. nuo per didelių pastangų sportuojant pakenkti savo sveikatai. Ypač apie tamsiąją sporto pusę prabylama, kai minimas didysis sportas. Ar lietuviai sporto čempionai Vida Vencienė, Virgilijus Alekna ir Vidmantas Urbonas, prisidėję ranką prie širdies, galėtų patvirtinti, kad sportas sutvirtino jų sveikatą? Ir ką daryti, kad sportas sveikatintų, o ne žalotų?

Algirdo Kubaičio nuotr.

Statistika: trečdalis lietuvių nesportuoja visai

38 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų gyvenime sportas yra svarbus. Tai parodė rinkos tyrimų kompanijos „TNS LT“ atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas „TNS Atlas“. Taip pat paaiškėjo, kad populiariausia sporto šaka tarp Lietuvos gyventojų, kurie bent retkarčiais sportuoja, yra važiavimas dviračiu. Tokį laisvalaikio praleidimo būdą renkasi net 36 proc. sportuojančių gyventojų, ketvirtadalis labiausiai mėgsta plaukimą, penktadalis, arba 20 proc., žaidžia krepšinį, 13 proc. – bėgioja, o 11 proc. – žaidžia futbolą.

Tas pats tyrimas atskleidė, kad daugiau nei trečdalis šalies gyventojų visai nesportuoja. Tad kodėl žmonės vengia, regis, smagios ir sveikatinančios veiklos? Gal vis dėlto organizmas teisingai jaučia, kad jam to nereikia?

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta Paškevičienė šyptelėjo: „Sportas yra vargas, nes tai – fizinis darbas, o žmogus iš prigimties jo vengia. Tačiau sporto reikia, tad sąmoningai sportuodamas žmogus stiprina raumenis, išvengia antsvorio, ilgiau lieka jaunatviškas.“

Dažniausiai barti gauna krepšininkai mėgėjai

Fizinis aktyvumas, siekiant geros savijautos, visuomet skatintinas. Tačiau pasirenkant savo sporto rūšį, krūvį, aktyvumą, dera atkreipti dėmesį į savo amžiaus grupę, sveikatos būklę ir pagal tai dozuoti sporto krūvius. Kitu atveju žmogus turi turėti arba likimo dovanotus genus, arba gali susižaloti sveikatą.

J. Paškevičienė pastebėjo, kad dažniausiai ligoninėje dėl sportuojant patirtos žalos atsiduria 30-40 metų vyrai, mėgstantys pažaisti krepšinį.

Jolanta Paškevičienė. Zitos Voitiulevičiūtės nuotr.

„Neretai nutinka taip, kad tinkamai neapšilus, neatlikus tempimo pratimų ir aktyviai šokinėjant, bėgiojant trūksta achilo sausgyslė. Pasitaiko pacientų, kurie slidinėdami susižaloja kelio raištį. Pasitaiko stuburo traumų nuo kai kurių trenerių propaguojamo pratimo, kai žmogus šuoliuoja ant suoliuko arba pilvo raumenis stiprina atsilenkimais, – dažnesnes sporto mėgėjų traumas vardijo specialistė. – Na, o profesionalus sportas todėl ir yra trumpas, kad sveikatai jis

vargu ar gali daug naudos duoti. Panašiai yra ir su baletu.“

Po 25-erių sportuoti reikia atsargiau

 Siekiantiems sportuoti sveikai gydytoja pataria daryti tempimo pratimus, nes lankstūs žmonės ilgiau išlieka jaunatviški. Sveika yra lipti į aukštį, pavyzdžiui, į devintą namo aukštą. Iš savo patirties J. Paškevičienė gali patvirtinti, kad pirmosios dvi savaitės tokio pratimo gali būti sunkios, tačiau paskui sunkumas išnyksta.

Pasak medikės, atsargiausiai reikia elgtis paaugliams, nes kaulų ir raumenų sistema kartais nespėja viena paskui kitą – kaulai ilgėja greičiau negu raumuo. Žmonėms iki 25 metų tinka įvairios sporto rūšys, mat tokio amžiaus žmonių sąnariai yra gana elastingi, jiems mažiau kenkia šuoliai.

„Po 30 metų rekomenduojama rinktis ciklinius pratimus: važiuoti dviračiu, plaukti arba greitai eiti, kad nebūtų apkraunami sąnariai. Bėgioti nėra labai gerai, nes bėgant būdingos čiurnos ir kelių sąnarių mikrotraumos. Tačiau ši sporto rūšis nepalyginama su pavojais, kuriuos kelia boksas ar svorio kilnojimas. Tačiau net ir tais atvejais, kai sportuojama nuosekliai, žmogus gali išsaugoti sveikatą. Juk svorių kilnotojai būna stambūs, pats organizmas jų sąnarius stengiasi apsaugoti riebaliniu sluoksniu“, – pastebėjo pašnekovė.

Sportas gerina ir protinį darbingumą

Albertas Skurvydas. Lietuvos kūno kultūros akademijos archyvo nuotr.

 Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius Albertas Skurvydas įsitikinęs, kad sveikiausia yra sportuoti bent penkis kartus per savaitę po pusvalandį, taip, kad sportuojant pakaktų kvapo kalbėti su draugu. Todėl kaip sveikatai draugiškiausias sporto rūšis jis įvardijo važinėjimą dviračiu, vaikščiojimą, badmintoną, plaukimą.

„Bėgimas mišku nekenkia sąnariams, o atvirkščiai, juos tik sutepa. O jeigu treniruositės palaipsniui, žingsnis po žingsnio, tai ir maratonų bėgimas nekenkia. Bet koks sportas gali būti kenksmingas, jeigu žmogus prie jo metasi nepasirengęs, –  kalbėjo A. Skurvydas. – Jeigu žmogus per dieną fiziškai būna aktyvus iki 60 minučių, tai jo kokybiško gyvenimo trukmė pailgėja iki dešimties metų, o viso gyvenimo – iki penkerių metų. Juk sportas sustiprina širdies kraujagyslių sistemą, sumažina įtampą, sumažina širdies ir motorinės sistemos ligų rizikos veiksnius. Sportas apsaugo nuo vėžio pasireiškimo, gerina protinį darbingumą.“

Net treniruota širdis gali neatlaikyti

Viešosios įstaigos Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai gydytoja kardiologė Daiva Pentiokinienė  nesvarstydama pabrėžė, kad fizinė kultūra žmogui yra ne tik kad sveika, bet ir būtina. Tačiau specialistė atkreipė dėmesį, kad šioje srityje irgi reikia laikytis aukso vidurio taisyklės.

Daiva Pentiokinienė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Kartais mūsų sportininkai siekia tokių rezultatų, kuriuos net sunku suvokti. Atrodo neįtikėtina, kad žmogus gali tiek nubėgti ir per tokį laiką. Todėl net ir tuo atveju, jeigu sportininkas treniruojasi reguliariai, jis gali pakenkti savo širdžiai, – aiškino kardiologė. – Kai kultūristas kilnoja štangą, jam užauga dideli bicepsai. Panašiai yra su širdimi – nuolat treniruojamas širdies raumuo užauga. Jeigu jis padidėja iki leistinų normų, viskas gerai, bet jeigu atsiranda kairiojo skilvelio hipertrofija arba sustorėjimas, tuomet širdies raumuo turi priprasti dirbti apsunkintomis sąlygomis. Raumuo didelis, o pagrindinių kraujagyslių daugiau nepasidaro. Ir nors širdis yra ištvermingiausias raumuo, iš esmės jis kenčia, nors ir prisitaiko. Bet kai širdis pertempiama, gali kilti komplikacijų, ištikti staigi mirtis. Nors žmogaus kompensaciniai pajėgumai yra labai dideli, suderinti šią ribą yra didelis menas.“

Profesionalus sportas – tik pinigams, o ne sveikatai?

 Vis dėlto Kūno kultūros akademijos rektorius kategoriškas profesionalaus sporto atžvilgiu. Jis įsitikinęs, kad didysis sportas skirtas tik pinigams uždirbti.

„Ne kiekvienas gali būti čempionu. Bet reikia pripažinti, kad profesionalus sportas gali ir nebūti kenksmingas, jeigu tarpusavyje dera protinga, mokslu pagrįsta treniruočių metodika ir tinkama sportui žmogaus genetika. Tokiu atveju, jis iš sporto gali ir užsidirbti, ir likti sveikas“, – apibendrino profesorius.

Ko gero, būtent šių elementų dermė turėjo įtakos tam, kad kalbinti Lietuvos čempionai tikino, jog sportas jiems tik pridėjo sveikatos.

KOMENTARAI

Vida Vencienė, slidininkė, iškovojusi aukso ir bronzos medalius 1988 m. žiemos olimpinėse žaidynėse

Ko gero, kiekvienas sportininkas skirtingai gali atsakyti į klausimą, ar sportas jam daugiau sveikatos pridėjo ar atėmė. Žinau skausmingų pavyzdžių, tačiau man sportas tikrai nepakenkė. Įžengiau į  6-ąją dešimtį ir didesnių sužalojimų neturėjau. Mano amžiaus žmonėms išlenda sąnarių problemos, širdies pervargimą galima justi, bet sporto dėl to nekaltinsiu. Užtenka pasižiūrėti į bendraamžius draugus, kurie gyveno sėslų gyvenimą ir turi sveikatos problemų, kad įsitikinčiau, jog mano krūviai man nepakenkė.

 Negaliu slėpti, kad anuomet po treniruočių nesijausdavau blogai – skaudėdavo raumenys. Bet, kai esi jaunas, pailsi ir kitą dieną vėl lyg niekur nieko eini, tai yra normalu. Juokiuosi, kad dabar automobiliu nenuvažiuoju tiek, kiek anksčiau įveikdavau kojomis – tai būdavo po 12 tūkst. kilometrų per metus. Ir taip keletą metų iš eilės. Kai baigiau didįjį sportą, kurį laiką dar intensyviai sportavau, bet krūvis vis mažėjo. Tačiau ir dabar stengiuosi rasti valandą per dieną fiziniam krūviui. Jei nepavyksta to padaryti, galiu pavadinti tik apsileidimu ir tinginiu. Esu įsitikinusi, kad kiekvienam žmogui toks mėgėjiškas sportas, savam malonumui yra labai sveika.

Vidmantas Urbonas, pasaulio ultratriatlono čempionas ir rekordininkas

Be jokios abejonės, sportas – sveikata. Tai yra bendravimas su gamta, svorio reguliavimas, geros nuotaikos užtaisas. Į sportą reikėtų žiūrėti filosofiškai. Reikia bėgti ne tam, kad tik bėgtum. Tuomet dažniausiai tai būna sudėtinga daryti, sunku tam prisiversti, nes žmogus prisimena, kad jam skauda. Reikia bėgti tam, kad gamtoje pabūtum, paukščių pasiklausytum. Kai smegenys neduoda neigiamų impulsų į raumenis, tada gali nubėgti daug kilometrų. Šiuo metodu ir pats vadovaujuosi.

 Jeigu sportininko treniruotumas kyla palaipsniui, tai pasiekęs viršūnę, jis joje ilgai karaliauja. Kaip, pavyzdžiui, Virgilijus Alekna. Bet yra tokių, kurie kartą blyksteli ir dingsta. Tada kyla klausimas, ar sveikai pasiekė jis savo viršūnę. Ko gero, jo tikslas buvo ne sveikata, o kuo greičiau tapti čempionu. Aš esu mėgėjiško, masinio sporto šalininkas, kai prie aukšto meistriškumo kylama palaipsniui.

 Man sportas suteikė sveikatos ir jokiu būdu nesužalojo. Vaikystėje kiekvieną žiemą sirgdavau plaučių uždegimu. Kai pradėjau sportuoti, jis virto bronchitu, paskui tik sloga. Ligų tik mažėjo.

Virgilijus Alekna, disko metikas, olimpinis ir pasaulio čempionas

Profesionalus sportas, kai sieki aukštų rezultatų, yra neatsiejamas nuo traumų. Organizmas nėra geležinis, visko atsitinka. Ir aš esu turėjęs nemažai traumų. Tačiau net ir turėdamas traumų, susijusių su sąnariais, galiu tvirtinti, kad esu visai sveikas, nes tų negalavimų nejausčiau, jeigu nesportuočiau.

Virgilijus Alekna. Zitos Voitiulevičiūtės nuotr.

 Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad sportas mano sveikatai nepakenkė. Man bus keturiasdešimt metų, o padaryti galiu tiek pat, kiek būdamas 35-erių. Sportininkui svarbu atrasti kelią, kaip įdėjus kuo mažiau pastangų pasiekti kuo didesnį rezultatą.

 Net kai baigsiu sportininko karjerą, sportuosiu. Esu pasmerktas sportuoti visą likusį gyvenimą, nes mano organizmas yra įpratęs prie fizinių krūvių. Bet tai yra gerai, nes sportuojant yra visai kita savijauta, kūnas kitaip atrodo. Sportas turi teikti malonumo ir jis yra labai gera veikla šiuolaikiniam užsiėmusiam žmogui – sportuodamas ir pailsi, ir pajudi, ir papramogauji. Ir kiekvienas gali rinktis, ar sportuos mėgėjiškai, ar sieks aukštumų.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: sveikata, sportas
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Medikų trūkumui mažinti parengtas veiksmų planas
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą šalies regionuose, Sveikatos apsa...
Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai
Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai ap...
Personalizuotas mieloleukemijos gydymas Lietuvoje pritraukia ir užsienio pacientus
Kokios yra ūminės mieloleukemijos susirgimo priežastys, kaip liga pasireiškia, kaip gydomi ja sergantys žmonės? Apie tai...
Ikivėžiniai pakitimai gimdoje tyliai vystytis gali net dešimtmetį – kaip juos pastebėti laiku?
Gimdos kaklelio vėžys itin pavojinga būklė, kuri ilgą laikotarpį gali vystytis nepasireikšdama jokiais simptomais ir nes...
Sėklidžių vėžys – reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų &nda...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų