Ar silikoniniai implantai yra saugūs?

Manoma, kad iki šiol visame pasaulyje yra atlikta 5-10 milijonų krūties implantų operacijų. Vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose 2010 metais atlikta 297 tūkst. krūties didinimo operacijų (estetikos tikslais) bei 90 tūkst. krūties rekonstrukcijos operacijų dėl medicininių indikacijų (po krūties pašalinimo dėl vėžio ir pan.). Daugiau nei pusė iš jų atlikta naudojant silikoninius implantus.

Ekspertai mano, kad silikoniniai implantai yra ganėtinai saugus metodas krūtų didinimo ar rekonstrukcijos operacijai ir kad šiuo metu galima rizika neviršija operacijos naudos.

JAV Maisto ir vaistų administracijos (MVA)  ekspertai mano, kad silikoninės kapsulės susitraukimas yra gana dažnas ir kad po 10 metų kapsulę dažnai pacientei reikia keisti. Jų nuomone,  reikėtų daugiau objektyvių duomenų įrodyti, kad silikoniniai implantai yra saugus metodas.

Š. m. rugjūčio mėnesį MVA rekomendavo, kad  JAV būtų sukurtas nacionalinis registras, su kurio pagalba mažiausiai 10 metų būtų stebimos moterys po krūties implantų operacijų.

Dvi pagrindinės silikoninių implantų gamintojos (“Allergan” ir “Mentor”) MVA reikalavimu turėjo atlikti kelias stebėjimo studijas, tačiau nemaža dalis moterų nenoriai dalyvavo šiose studijose. MVA reikalavo, kad būtų stebima mažiausiai 93 proc. pacienčių, tačiau “Allergan” firmos studijoje dalyvavo tik 60 proc. moterų, todėl stebėjimo rezultatai nėra patikimi. Viena iš priežasčių – reikalavimas užpildyti 25 puslapių apklausą.

MVA rugpjūčio mėnesio dokumente taip pat rekomenduoja, kad visoms moterims po silikoninio implanto kas treji metai būtų atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, net ir toms, kurios jaučiasi gerai. MVA ekspertai mano, kad magnetinio rezonanso tyrimas yra geriausias metodas nustatyti galimus implanto įtrūkimus, kurių tam tikra dalis pačioje pradžioje gali nesukelti jokių simptomų.

Tolimųjų ir ilgalaikių rezutatų stebėjimas po įvairių implantacijos procedūrų yra labai paplitusi praktika tiek JAV, tiek daugumoje Vakarų valstybių. Tam sukurti įvairūs nacionaliniai registrai. Tai padeda užtikrinti naudojamų implantų saugumą bei leidžia įvertinti tolesnius operacijų rezultatus. Pacientų įtraukimo į šiuos registrus dalis yra labai didelė, nes reikalavimas gydytojams užpildyti registro formas siejamas su ligonių kasų apmokėjimu (JAV) arba tai yra dokumentacijos algoritmo dalis  (ES).

Lietuvoje po tokių operacijų kiekvienas chirurgas seka savus ligonius pagal schemą, kuri yra panaši į daugumos priimtą ir naudojamą, bet duomenys Lietuvos mastu nėra sistemizuojami ir apdorojami statistiškai, - “Vakarų Lietuvos mediciną” informavo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Vytautas Jankūnas.

“Po krūties padididinimo implantais operacijos aš asmeniškai pacientę seku trejus metus, bet gaila, kad daugumą po pirmųjų vizitų (ypač jei rezultatas pacientę visiškai tenkina) prisikviesti pakartotinai yra sunku. Dalis jų tiesiog negyvena Lietuvoje. Mano (ir kolegų) praktikoje komplikacijos po tokių operacijų yra labai retos, nes tai yra planinės operacijos, kurioms pasiruošti mes turime pakankamai laiko ir stengiamės pašalinti visus komplikacijų rizikos faktorius”, - sakė dr. V. Jankūnas.

Kiek krūties operacijų, naudojant silikoninius implantus, atliekama Lietuvoje - nustatyti gana sunku, nes tokių operacijų skaičius yra kiekvieno chirurgo komercinė paslaptis. 

“Visais atvejais naudojami implantai, kurių kapsulė  pagaminta iš medicininio silikono. Didžioji dalis naudojamų implantų pripildyti silikono gelio”, - informavo jis. 

vlmedicina.lt

Parengta pagal FDA medžiagą