Ar labai prasti lietuvių širdies reikalai?

Pasaulyje daugiausia žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ne išimtis ir lietuviai, kurie, palyginti su kaimyninėmis ir kitomis Europos Sąjungos šalimis, gyvena trumpiausiai, ypač vyrai. Ar padėtį galime pakeisti mes patys? „Sveiko žmogaus kodas yra“, – vakar Seime vykusioje konferencijoje, surengtoje jau dvyliktą kartą minint Širdies dieną, kalbėjo žinomi kardiologai.

Reklama

Galime kontroliuoti

XX a. pradžioje manyta, kad miokardo infarktas, aterosklerozė ir kitos širdies bei kraujagyslių ligos yra natūralios senėjimo palydovės. Tačiau dabar, anot Kauno klinikų I kardiologijos skyriaus
vadovės doc. dr. Olivijos Gustienės, aišku, kad ne amžius, o rizikos veiksniai yra svarbiausi. Štai kodėl labai svarbi šių ligų prevencija.

„Vienų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus, lyties ar genetikos, mes nepakeisime, bet į juos turime atsižvelgti. Tačiau antrieji priklauso nuo mūsų: galime atsisakyti rūkymo, alkoholio, palaikyti normalų kūno svorį, kraujo spaudimą, sveikai gyventi, judėti ir pan.“, – įsitikinusi gydytoja.

Kita vertus, ir medikams dar ne visų ligų rizikos veiksniai aiškūs – pavyzdžiui, aterosklerozės, kuri gali tapti infarkto, insulto ir kt. priežastimi. Pasak O. Gustienės, „net ištyrus senovės Egipto mumijas, rasta aterosklerozės pėdsakų, nors tuo metu žmonės visiškai kitaip gyveno ir maitinosi“.

Kraujagyslių amžius svarbesnis už biologinį

Specialistai sako, kad, kalbant apie riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ne tiek svarbus paciento biologinis, kiek jo kraujagyslių amžius.

„Kardiologai skiria dvi sąvokas: žmogaus biologinis ir jo kraujagyslių amžiai. Pastarąjį padeda nustatyti specialios skaičiuoklės, tereikia žinoti kai kuriuos duomenis: paciento amžių, kraujospūdį, cholesterolio kiekį, ar rūko ir pan., – aiškino Širdies asociacijos prezidentas doc. Raimundas Kubilius. – Kai kalbame apie riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, svarbesnis už biologinį yra kraujagyslių amžius. Žmogui gali būti 30 m., o jo kraujagyslėms – 50 m. Taigi nereikia stebėtis, kai į ligoninę dėl ūminio miokardo infarkto patenka trisdešimtmečiai“.

Pasak Širdies asociacijos prezidento, tai – toli gražu ne vienintelė skaičiuoklė. „Vien klasikinių simptomų nepakanka. Kardiologams lygiai taip pat svarbu įvertinti ir psichosocialinę riziką: blogą socialinę padėtį, stresą darbe ir namie, patiriamą priešiškumą ir pan.“.

Svarbu įvertinti skausmą

Viena sunkiausių širdies ir kraujagyslių ligų yra miokardo infarktas, nes galimos įvairios komplikacijos ar net mirtis, jei nespėjama laiku kreiptis.

„Mums nereikia įmantrios diagnostikos aparatūros. Skausmą galime atpažinti patys. Pajutus jį, mums reikia patyrusio specialisto ir elektrokardiogramos. Per pirmąsias dešimt minučių jau galima nustatyti miokardo infarktą. O tik vėliau jau daryti tyrimus“, – pasakojo O. Gustienė.

Pasak kardiologės, labai svarbu atkreipti dėmesį, koks tas skausmas.

„Miokardo infarktą išduoda skausmas, kai jis kyla širdies plote ar už krūtinkaulio, yra spaudžiantis, plėšiantis, veržiantis, banguojantis, vėliau plinta į kairę ranką, žandikaulį, pečius. Be to, pacientas gali būti išpiltas prakaito, išblyškęs, apimtas nerimo, – klasikinius miokardo infarkto požymius vardino O. Gustienė. Ir priduria: - Jei skausmas nepraeina 15–20 min., būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jokiu būdu negalima važiuoti patiems savo transportu, registruotis ar laukti savo gydytojo darbo pradžios“.

Net senovės Egipto mumijose rasta aterosklerozės pėdsakų, nors tuo metu žmonės visiškai kitaip gyveno ir maitinosi

Blogiau už vėžį

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kardiologijos klinikos profesorė Aušra Kavoliūnienė pasakojo, kad sergančiųjų širdies funkcijų sutrikimais skaičius auga visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva.

„Eidami Gedimino prospektu Vilniuje ar Laisvės alėja Kaune, kas dešimtam žmogui rastumėte širdies sutrikimų, – tvirtino profesorė. – Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje širdies nepakankamumas yra nustatytas beveik 130 tūkstančių žmonių. Tačiau tokia diagnozė yra blogesnė nei žarnyno, krūties ar prostatos vėžys. Nes tik apie 50 proc. pacientų išgyvena 5 metus nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios, o 10 metų ribą pasiekia tik 25 proc.“.

Sveiko žmogaus kodas

Širdies nepakankamumas turi kelias stadijas. Pirmoji, pasak prof. A. Kavoliūnienės, „dažniausiai būna be simptomų, tik pakyla kraujo spaudimas. Tai turėtų tapti ženklu: jei žmogus nekreips dėmesio, nekeis gyvenimo stiliaus, gali kilti širdies nepakankamumo grėsmė“.

R. Kubilius sakė, kad labai sunku pasakyti ir perteikti, ką visuomenei daryti, kol ji sveika, ir ką daryti susirgus. Vis dėlto yra sveiko žmogaus kodas – 035140530.

„Jis labai paprastas. Pirmiausia reikia nerūkyti (0). Bent 30 min. per dieną būti fiziškai aktyviems (3). Suvalgyti ne mažiau kaip penkias porcijas vaisių ir daržovių per dieną (5). Palaikyti normalų kraujospūdį (atsitiktinio matavimo metu neturi viršyti 140). Žiūrėti, kad bendrojo cholesterolio kiekis neviršytų 5 mmol/l (5), o „blogojo“ – 3 mmol/l (3). Ir, be abejo, neturėti antsvorio, o sergant cukriniu diabetu – jį kontroliuoti (0)“, – patarė Širdies asociacijos prezidentas.