Ar gali lašiniai būti sveikos mitybos dalis?

Kalbėdami apie sveiką gyvenseną, specialistai vienu svarbiausių patarimų visuomet įvardina tinkamą mitybą. Tačiau ką būtent reiškia maitintis sveikai? Lapkričio 8 d. Europoje minimos sveikos mitybos dienos proga vaistininkė aiškina, kad norint gyventi sveikai, nebūtina verstis per galvą – stipresniam imunitetui ir geresnei savijautai užtenka laikytis kelių pagrindinių patarimų.

Reklama

Svorį sekti būtina, tačiau ne veidrodžio principu

Vaistininkė Jolita Skinderskienė aiškina, kad šiandien šalies gyventojai sveika mityba domisi labiau nei prieš keletą metų, kai tai darė tik keli entuziastai. Tačiau didžioji dauguma žmonių vis dar neseka savo mitybos, o tie, kuriems šis klausimas opus, dažniau rūpinasi tik išvaizda, ne sveikata.

„Kai žmogus siekia tik gražios figūros, jis neretai pasirenka dietas, kurios nebesuteikia reikalingų medžiagų ir kūną tiesiog nualina. Tačiau jei atidžiai seksite savo įpročius, išmesite iš jų greitą maistą, rinksitės šviežias gėrybes su daugybe vitaminų, o svarbiausia, maitinsitės reguliariai, bet nepersivalgydami, gražesnė figūra ateis kaip tiesioginė sveikesnio organizmo pasekmė“, – pranešime spaudai cituojama „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė J. Skinderskienė.

Jos teigimu, neteisingus maitinimosi prioritetus puikiai iliustruoja faktas, kad daugelis seka savo svorį, tačiau tik patys sveikatingiausi žino savo kūno masės indeksą – gerokai tikslesnį organizmo sveikumo rodiklį.

„Vartojant pernelyg kaloringą, daug angliavandenių turintį maistą ar nesilaikant jokio reguliaraus maitinimosi grafiko, visų pirma nusilpsta žmogaus imunitetas ir jis tampa imlesnis peršalimo ir kitoms užkrečiamoms ligoms. Ilgainiui padidėja cholesterolio kiekis kraujyje, o tai padidina daugybės gerokai sunkesnių problemų riziką: infarkto, insulto, cukrinio diabeto, osteoartrito ir kitų“, – aiškina vaistininkė.

Riebu – nereiškia, kad nesveika

Vaistininkė pasakoja, kad siekdami gražesnės išvaizdos žmonės dažnai laikosi patarimų, kurie iš tiesų sveikatai visiškai nepadeda. Pavyzdžiui, įsivaizduojama, kad riebus maistas, ypač lašiniai, tukina. Tačiau tokie produktai kaip alyvuogių aliejus, avokadai ar riešutai kaip tik turi riebalų, padedančių organizmui įsisavinti vitaminus. O štai lašinius mažais kiekiais galima valgyti reguliariai, nes šie suaktyvina medžiagų apykaitos procesus.

Tuo tarpu bandymai visą dieną maitintis tik vaisiais ir daržovėmis norimos naudos greičiausiai neduos, ypač jei pats žmogus domisi tik tuo, kad tai žalumynai, nesirūpindamas, kokie. Mat kai kurie fruktozės pilni vaisiai tarsi atstoja cukraus poreikį, bet tuo pačiu jais maitinantis galima gerokai viršyti dienos angliavandenių poreikį.

„Ne veltui prie sveikos mitybos patarimų visuomet pabrėžiama, kad žmogui reikia įvairių medžiagų – lygiai taip, kaip nevertėtų viršyti visų normų, neprotinga būtų jas išvis pamiršti. Smagu, jei žmonės siekia valgyti kuo daugiau vaisių, tačiau jei juos valgote, pavyzdžiui, džiovintus, naudos gausite nedaug. Tuo tarpu šiek tiek riebumo maiste irgi nėra joks nuodas – tai nereiškia, kad taukuose ruošti kepsniai yra sveikas pasirinkimas, bet niekada neliesti nieko riebaus organizmui tikrų tikriausiai nepadės“, – pasakoja vaistininkė.

Didžiausias prioritetas – visų medžiagų suderinimas

Anot vaistinės specialistės, trys svarbiausi patarimai, kuriuos reikėtų įsidėmėti – reguliarumas, saikas ir pilnavertiškumas.

„Organizmui reikia skirtingų medžiagų iš skirtingų produktų, todėl, sakykime, pieną reiktų gerti dėl baltymų ir kalcio, mėsą valgyti dėl geležies, vitaminų ir mineralinių medžiagų, vaisius – dėl vitaminų, daržoves – dėl skaidulų, grūdus – dėl mineralinių medžiagų, baltymų ir angliavandenių. Todėl nekelkite sau draudimų vienam ar kitam produktui – vartokite visas grupes, tik su saiku“, – aiškina J. Skinderskienė.

Ji teigia, kad į vaistinę neretai užsuka pagalbos nuo rūgštingumo, sutrikusio viršinimo ar pilvo pūtimo ieškantys gyventojai. Ir nors visoms šioms problemoms visuomet galima nusipirkti vaistą, kiekvienas, su jomis susidūręs, turėtų paklausti savęs, ar priežastys nėra paslėptos mitybos įpročiuose. Dažniausiai atsakymas yra teigiamas.

„Vartojant net nereceptinius preparatus, visuomet egzistuoja jų nesuderinamumo su kitais vaistais pavojus. Tad geriausia būtų dėl skaudamo pilvo ar streikuojančio skrandžio pasitarti su medicinos profesionalu, o ne iškart griebtis vaistų pakuotės – kartais šios visai nereikia, o kartais specialistas tiesiog gali parinkti tinkamesnę“, – savo sveikata nerizikuoti ragina vaistininkė.