Kraujas iš nosies: ką iš tiesų daryti?

Pamačius kraują iš nosies dažnas sutrinka ir griebiasi to, kas atrodo savaime suprantama – atlošia galvą, gula ant nugaros, į šnerves kiša servetėles, vis patikrina, ar kraujavimas jau sustojo. Tokie veiksmai gali tik pailginti kraujavimą ir sukelti papildomą diskomfortą, nes kraujas ima tekėti į gerklę, atsiranda pykinimas, pažeidžiamas besiformuojantis krešulys. 

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, dėl kraujavimo iš nosies žmonės į vaistinę dažniausiai kreipiasi trimis atvejais: kai kraujavimas kartojasi, kai vargina išsausėjusi ar suskeldėjusi nosies gleivinė ir kai kraujo pasirodo po mechaninio sudirginimo.

„Dažniausiai pacientai sunerimsta, kai kraujavimas kartojasi kelis kartus per savaitę ar mėnesį. Neretai jie kartu skundžiasi perštėjimu, deginimu, šašais nosyje, kurie lengvai pradeda kraujuoti. Tokie nusiskundimai ypač dažni rytais, sergant sloga, čiaudint dėl alergijos, stipriau pučiant nosį ar šildymo sezono metu“, – vardija vaistininkė.

Priežastys – nuo sauso oro iki vaistų

Kraujavimą iš nosies gali lemti vietinės ir sisteminės priežastys. Dažniausiai jis susijęs su išsausėjusia ar pažeista gleivine, nosies krapštymu, stipriu pūtimu, trauma, infekcija, alergija ar anatominiais nosies pakitimais. Kraujavimo riziką taip pat gali didinti padidėjęs kraujospūdis, kraujo krešėjimo sutrikimai, kai kurios ligos ir vaistai, ypač antikoaguliantai, trombocitų funkciją slopinantys preparatai bei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

„Sausa nosies gleivinė lengvai sutrūkinėja, todėl net nedidelis sudirginimas gali pažeisti paviršinius kapiliarus. Jei žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus, turi krešėjimo sutrikimų ar padidėjusį kraujospūdį, kraujavimas gali būti dažnesnis, gausesnis arba sunkiau sustabdomas“, – aiškina L. Stočkutė-Plytnikė.

Pasikartojantis kraujavimas neturėtų būti ignoruojamas ir tais atvejais, kai žmogus serga kepenų ar hematologinėmis ligomis, turi trombocitopeniją ar kitų krešėjimą veikiančių sveikatos sutrikimų. Tokiose situacijose net nedidelis gleivinės pažeidimas gali baigtis ilgiau trunkančiu kraujavimu.

Ką daryti, kai kraujas jau bėga?

Prasidėjus kraujavimui svarbiausia atsisėsti, šiek tiek palenkti galvą į priekį ir kvėpuoti per burną. Tuomet nykščiu ir smiliumi reikia suspausti minkštąją nosies dalį, ne nosies kaulą, ir laikyti nepertraukiamai 10–15 minučių.

„Nereikėtų kas minutę tikrinti, ar kraujavimas sustojo, nes taip prailginamas krešėjimo laikas. Jei reikia, galima uždėti šaltą kompresą ties nosies viršumi ir kakta – tai padeda sumažinti kraujagyslių laidumą. Svarbiausia išlikti ramiems, giliai kvėpuoti ir tinkamai suspausti nosį“, – pataria vaistininkė.

Jos teigimu, viena dažniausių klaidų – galvos atlošimas. Taip pat nereikėtų gultis ant nugaros, stipriai pūsti nosies sustabdžius kraujavimą ar giliai kišti servetėlių į šnerves.

„Atlošus galvą kraujas nuteka į gerklę ir gali sukelti pykinimą ar vėmimą. O stipriai pučiant nosį po kraujavimo galima nuplėšti susidariusį krešulį, todėl kraujavimas prasidės iš naujo“, – sako L. Stočkutė-Plytnikė.

Kada reikalinga medikų pagalba?

Daugumą nosies kraujavimų galima sustabdyti namuose, jei žmogus teisingai suteikia pirmąją pagalbą. Tačiau jei kraujavimas trunka ilgiau nei 20–30 minučių, yra labai gausus, prasidėjo po galvos ar veido traumos, žmogui silpna, svaigsta galva ar jis vartoja kraują skystinančius vaistus, būtina kreiptis į medikus.

„Gydytojo pagalbos reikia ir tuomet, kai kraujavimas dažnai atsinaujina arba nesustoja net po vietinių procedūrų. Tokiais atvejais gali prireikti nosies tamponavimo, endoskopinės apžiūros, kraujavimo šaltinio embolizacijos ar krešėjimo sutrikimų korekcijos“, – pažymi vaistininkė.

Pasak jos, net ir kraujagyslės prideginimas ne visada užtikrina, kad kraujavimas nepasikartos. Jei problema grįžta, reikia ieškoti priežasties, o ne apsiriboti vienkartiniu kraujavimo sustabdymu.

Kaip apsaugoti nosies gleivinę?

Norint sumažinti kraujavimo riziką, svarbu reguliariai drėkinti nosies gleivinę. Tam tinka fiziologinis jūros vanduo ar izotoninis druskos tirpalas, nosies geliai ir tepalai, pavyzdžiui, su dekspantenoliu. Jie padeda palaikyti drėgmę, mažina trintį ir saugo gleivinę, ypač jei nosyje susidaro šašų ar įtrūkimų.

„Reikėtų drėkinti ir patalpų orą – idealus santykinis drėgnumas siekia apie 40–60 proc. Taip pat svarbu nekrapštyti nosies, neplėšti šašų, vengti rūkymo, stiprių kvapų, dulkių ir kitų dirgiklių“, – sako L. Stočkutė-Plytnikė.

Vaistininkė primena, kad atsargiai reikėtų vartoti ir nosies lašus nuo užgulimo. Kraujagysles sutraukiančios priemonės, naudojamos per ilgai, gali sausinti gleivinę ir sukelti pripratimą, todėl daugumą jų patariama vartoti ne ilgiau kaip iki 7 dienų.

„Jei gleivinė dažnai kraujuoja, formuojasi daug šašų, o žmogus vartoja antikoaguliantus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ar kitus preparatus, galinčius didinti kraujavimo riziką, dėl jų reikėtų pasitarti su gydytoju. Vaistų savarankiškai keisti nereikėtų“, – reziumuoja vaistininkė.