Apie vaistažolių galią – iš garsios žolininkės lūpų
Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenė „Midutis“ į savo susirinkimą Priekulėje pakvietė žinomą žolininkę, provizorę – farmakognostę Jadvygą Balvočiūtę, kuri papasakojo apie vaistažolių ir medaus vartojimą ne tik šaltuoju metų laiku, atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Viešnia akcentavo, jog gamtoje pilna natūralių vaistų, tačiau vaistinguosius augalus reikia vartoti atsargiai ir saikingai.
Vartoti saikingai
Atvykusieji į susirinkimą buvo vaišinami J. Balvočiūtės žolelių arbata ir bitininkų pristatytu medumi. Susirinkusieji itin domėjosi J. Balvočiūtės pastabomis apie vaistinguosius augalus. Ji kalbėjo, kad iš užsienio parvežama gražiai supakuotų, tačiau nekokybiškų vaistažolių. „O juk mes turime tiek augalų ir juos išmanančių specialistų, ir tiek žinių sukaupta. Tai kodėl vežtis iš užsienio? Reikia žinoti augalo kelią nuo jo auginimo pradžios – ar nebuvo naudota chemikalų. Cheminės medžiagos gali iškreipti žmogaus organizmo vidinę pusiausvyrą“, – kalbėjo ekologinio žolelių ūkio savininkė. Ji akcentavo, jog nė vienas augalas neištirtas iki galo, bet žinoma, kad žolės pasotina organizmą daugybe reikalingų medžiagų.
Pasak J. Balvočiūtės, vaistingieji augalai yra ir medingieji, iš kurių bitės suneša nektarą. Jos teigimu, žmogaus organizmui labai svarbus selenas, kurio turtingi raudonėliai, kmynai, krapai, serbentai, asiūkliai, alksnio kankorėžiai. Trūkstant magnio, atsiranda traukuliai, mėšlungis, nerimas. Norint to išvengti, reikėtų vartoti petražoles, žemuogių lapus, kurie tinka gydyti ir inkstų ligoms. Beje, pastaruosius galima rinkti nuo pavasario iki šalčių. Magnio turi ir šalpusnis, bet, pasak žolininkės, jis uždraustas vartoti į vidų. „Tačiau peršalus galima išgerti jų žiedų ir lapų arbatos, tik nevartoti nuolat“, – akcentavo ji.
Magnio yra ir takažolėse, bet, J. Balvočiūtės teigimu, jas taip pat reikia vartoti atsargiai. Margainis irgi turtingas magnio. Šį augalą galima užsiauginti darže. „Skani jo arbata tinka ir kepenų darbui gerinti“, – sakė žolininkė.
Ji minėjo medingąją kaulažolę, turinčią ląstelių regeneraciją skatinančią savybę. Ją vartojant išoriškai, sparčiau gyja kaulinis audinys. Tai pačiai šeimai priklauso ir agurklė, bet ši neturi tokio poveikio. J. Balvočiūtė pridūrė, jog kaulažolę draudžiama vartoti į vidų, tačiau sutarkuota jos šaknis labai tinka gydyti sąnariams.
Kraujospūdį mažina krapų sėklos. „Krapais, kmynais, morkų sėklomis galima kasdien barstyti salotas“, – patarė žolininkė.
Organizmas – ne kanalizacijos vamzdis
J. Balvočiūtė kalbėjo ir apie daugelį dominantį organizmo valymą. Anot žolininkės, jo neišvalysi kaip kanalizacijos vamzdžio. „Juk organizme reikalingos ir kirmėlės, ir bakterijos. Yra arbata organizmui valyti, tačiau pirmiausia reikia žinoti, koks skrandžio rūgštingumas, ir jį sureguliuoti. Jeigu padidėjęs, vartoti augalų, turinčių gleivinių medžiagų, arbatą“, – pasakojo viešnia. Jų gausu liepų žievėje – virti ir gerti šią arbatą prieš valgį. Skrandžio gleivinės gijimą skatina agurklė, plautė. Salicilinės rūgšties darinių yra karklo žievėje. „Vingiorykštė – universalus gydantis augalas: jame puokštė priešuždegiminių medžiagų“, – aiškino J. Balvočiūtė, pridūrusi, kad ši arbata vartojama nuo peršalimo ir kitų uždegiminių ligų.
Raminamąjį poveikį turi raudonėlis, melisa, mėta, pipirmėtė, tačiau šių arbatą reikia gerti saikingai. „Moteris man pasakojo, jog visą žiemą gėrusi mėtų arbatą ir pastebėjusi, jog sumažėjo krūtinė“, – sakė J. Balvočiūtė.
Bitininkai teiravosi, ar rapsai nenuodingi. Ji atsakė, kad šis kryžmažiedis augalas turi aštrios medžiagos, sukeliančios spazmus, todėl jautriems žmonėms gali pakenkti, tačiau nemananti, kad nuodingas. Beje, žolininkė patarė keisti aliejų – pakaitomis vartoti rapsų, saulėgrąžų, alyvuogių, linų sėmenų.
J. Balvočiūtė patarė, jog kiekvienuose namuose turėtų būti kasdienės žolelių arbatos: žemuogių lapų, gysločio, mėtos, raudonėlio, pipirmėtės, melisos, liepų, šaltalankių lapų, vaistinės ramunėlės, gauromečio. Šiuose augaluose yra įvairių medžiagų, reikalingų organizmui stiprinti.
Be to, reikia turėti nuo peršalimo ligų vingiorykštės, trūkažolės, debesylo (šaknies ir žolės), kraujažolės, raktažolės, liepžiedžių, jonažolės, ežiuolės, viržio, bruknių, aviečių lapų, šeivamedžio žiedų.
Virginija Lapienė,
Susiję straipsniai
