Antanas Matulas: “Buvau pasiryžęs dirbti sveikatos apsaugos ministru ir atlikti daug darbų” (2)

Sveikatos reikalų komiteto naujokas Remigijus Žemaitaitis po pirmojo posėdžio išgyrė komiteto įvairovę, pirmininkė Agnės Širinskienės tvirtas pažiūras bei negailestingai išpeikė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistų darbą. Tačiau komiteto senbuvis Antanas Matulas dalijasi visai kitais pastebėjimais – naujokų nesugebėjimu susikoncentruoti ties svarstomu kausimu ir abejonėmis dėl pirmininkės Agnės Širinskienės valingumo.

Reklama

Jūsų nuomone, ar naujoji Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė dirbs ne prasčiau nei iki jos komitetui vadovavę medikai?

Tai kad ir palyginti nelabai ir yra su kuo. Nes Sveikatos reikalų komitete, skirtingai nei kituose, per 26-erius metus vyko labai maža rotacija. Pirmasis pirmininkas buvo Leonas Aleksionka, paskui aš – 2,5 kadencijos, paskutinė – Dangutė Mikutienė. Tad iš esmės tik 4 komiteto vadovai ir tebuvome. Tai su kuo lyginti A. Širinskienę, kad galėtum pasakyti, ar ji gali dirbti prasčiau ar geriau? Su savimi juk nelyginsi...

O kompetencijos nebūnant mediku, Jūsų manymu, pakaks pirmininkauti Sveikatos reikalų komitetui?

Manau, kompetencijos pakaks, yra baigusi teisę ir teologiją. Tačiau gali kilti problemų dėl jos pernelyg konservatyvaus ir, sakyčiau, dogmatiško požiūrio į kai kuriuos kausimus. Pats asmeniškai pažįstu daug kunigų, kurie turi daug liberalesnį požiūrį nei A. Širinskienė. Taigi žinių ir kompetencijos jai tikrai pakaks, bet ar pakaks valios žiūrėti ne į vieną tašką ir žvelgti ne vienu siauru kampu?

Dėl ko labiausiai nerimaujate?

Praėjusioje kadencijoje A. Širinskienę buvome pasikvietę kaip nepriklausomą komiteto ekspertę. Ji buvo pagrindinė tuometės pirmininkės D. Mikutienės konsultantė. Ji išsakė labai daug pastabų dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo, dėl kurių labai smarkiai uždelsta jį priimti. Buvo skirti pinigai jam įgyvendinti, šeimos laukė, bet keli metai iš eilės niekaip negalėjome to įstatymo priimti. Per metus Lietuvoje galėjo gimti 1000 vaikų, tad paskaičiuokime, kiek jų negimė dėl A. Širinskienės konsultacijų. Suprantu katalikybės poziciją, bet vis dėlto čia kalbame apie mediciną. Ir tie patys A. Širinskienės pasisakymai prieš kelerius metus dėl vakcinų poveikio. Neva jos daro daugiau žalos nei naudos. Tada ji buvo eilinė pilietė, eilinė dėstytoja, tos kalbos visuomenei neturėjo tiek daug įtakos, bet jeigu dabar, būdama Sveikatos reikalų komiteto pirmininke, ji ir toliau laikysis tokios pozicijos, bus labai blogai.

Vis dėlto manau, kad pirmininkė dirbs išmintingai. Pavyzdžiui, šį kartą balsavome dėl kompensuojamų skiepų nuo meningokokinės infekcijos. Priėmėme palankų nutarimą. Pirmininkė susilaikė kartu dar su dviem komiteto nariais, bet tik tiek. Iš esmės jos, kaip komiteto vadovės, funkcija – organizuoti posėdžius, atstovauti komitetui.

Kaip po pirmojo posėdžio vertinate viso komiteto darbą?

Yra labai daug naujų žmonių, kurie visais klausimais šneka apie viską, bet ne apie tai, ką svarstome. Tačiau toks elgesys – tik laiko klausimas. Visi naujokai taip elgiasi. Tačiau turime ir profesionalų. Yra profesorius Algimantas Kirkutis, dar keli daktarai, buvusi Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė, fanatikas Dainius Kepenis, kuris visais klausimais kalba apie sveiką gyvenseną. Komiteto vadovybė – tiek pirmininkė, tiek jos pavaduotojas, - be patirties sveikatos srityje, paskirti pagal politinę priklausomybę. Neišlaikyti pažadai, kad vadovaus profesionalai. Pavyzdžiui, profesorius A. Kirkutis ar A. Kubilienė solidžiau atstovautų komitetui. Tačiau buvo toks politinis susitarimas.

Įvertinkite savo vadovavimo komitetui metus - ką galėjote padaryti geriau ar daugiau?

Turėtų būti labai ilgas pokalbis, jei pradėčiau vardinti, ką galėjom, ko negalėjom. Komiteto galimybės labai ribotos. Tuo labiau, jei dirbi su nauju ministru. Iš 26-erių Lietuvos nepriklausomybės metų konservatoriai Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo tik 2 metus 8 mėnesius. O toliau vidutiniškai kas metus ir 5 mėnesius vis keisdavosi ministrai. Ir ateidavo tie, kurie su sveikatos apsauga susidūrę tik tiek, kiek tekdavo patiems ar jų artimiesiems apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigose. Ir kiekvienas atsiveda vis savo komandą. Tad labai daug laiko paaukota ministerijos mokymams, susipažinimui. Bet vos tik pradedi susikalbėti, vėl kažkas prisidirba, vėl ministras keičiasi, ir vėl viskas iš pradžių. Visada ministerijai vadovavo kitos daugumos atstovas. Tačiau mano iniciatyva išsaugotas sveikatos priežiūros tinklas regionuose, išimtinai mano pastangomis buvo kovojama su alkoholizmu. 95 proc. įstatymo projektų, kurie apriboja alkoholio reklamą ir pardavimų laiką, yra mano parengti. Priimtas ir pacientų žalos atlyginimo įstatymas. Buvau pasiryžęs dirbti ministru ir atlikti labai daug darbų, jei būtume laimėję rinkimus.

Kokių uždavinių turėtų siekti šios kadencijos komitetas?

Svarbiausia - ieškoti dvigubai didesnio finansavimo ir išgryninti ministerijos funkcijas. Pirmiausia Valstybinė ligonių kasa turi būti atskirta nuo ministerijos, nes čia ir prasideda korupcija, kai ministerijai pavaldi ligoninė skalbiniams išleidžia daugiau nei Santariškių klinikos! Niekas jų nekontroliuoja. Būtina atskirti pinigų skirstymą nuo politikos formavimo. O kalbant apie sveikatai skiriamas lėšas, nors kai kas ir bando pasakyti, kad pinigų pakanka, bet iš tiesų, kol skiriama 3,8 proc. bendro vidaus produkto, galim racionalizuoti, optimizuoti kiek norim, vis tiek trūks. Tad pradėkime pirmiausia nuo šių problemų sprendimo.