Trečiadienis, 2024.07.24
Reklama

Antanas Matulas: „Sveikatos sistemoje reikia daugiau nuoseklumo, mažiau viešųjų ryšių“ (2)

Ieva Uselytė | 2015-01-02 00:01:42

Apie tai, kokios permainos buvo įvykdytos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, kokios jos didžiausios spragos, kaip vertinamos dviejų ministrų pastangos, ko gali tikėtis medikai bei jų pacientai artėjančiais 2015-aisiais metais, komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas. 

Antanas Matulas
Antanas Matulas apgailestavo, kad per 2014-uosius metus Sveikatos apsaugos ministerija nebandė formuoti politikos, o užsiiminėjo niekais. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Kokie 2014-ieji metai buvo Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai?

Mano manymu, geresni, tačiau gana keisti dėl to, kad pastaraisiais metais pasikeitė sveikatos apsaugos ministrai. Iki tol ministru buvęs V. Andriukaitis daugiau užsiiminėjo viešaisiais ryšiais nei konkrečiais darbais. Jis buvo iškėlęs gana daug neblogų idėjų, ką reikėtų daryti: sustabdyti emigraciją, pakelti atlyginimus, kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl sveikatos sistemos politikos atitikimo, tačiau buvo palikta sistema tokia, kokia ji buvo, nes tie pažadai, kurie buvo dalinti gausiai, nebuvo įgyvendinti.

Tada, kai pradėjo dirbti socialdemokratų partijos antras deleguotas asmuo Rimantė Šalaševičiūtė, keista, tačiau visos tos padarytos klaidos buvo pradėtos po truputį taisyti. Šių metų gale buvo keliamas bendrasis balas dviem centais. Tai išties teigiamas dalykas. Buvo sustabdyti kai kurie ministro V. Andriukaičio pasirašyti įsakymai.

Jokių strateginių darbų, kurie seniai yra pribrendę sveikatos sistemoje, jau antri metai nebuvo padaryta. Ir, blogiausia, liko neįgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad turi būti numatytos paslaugų apimtys, turi būti numatytas papildomas finansavimas, kad būtinoji pagalba gyvybei išsaugoti ir palaikyti turi būti apmokama iš valstybės biudžeto. Ir vis dėlto dabar, paskutinėmis metų dienomis, šį nutarimų projektą bent teoriškai bandoma įgyvendinti Sveikatos reikalų komitete. Mes tiesiog susitelkę susėdome ir bandėme rasti teorinį variantą. Kodėl teorinį? Todėl, kad būtinajai pagalbai reikia rasti pusę milijardo litų, o sugebėta rasti apie 100 milijonų. Tai, kaip matote, tai galima pavadinti neišsipildžiusiais pažadais ir lūkesčiais.

Finansine prasme metai buvo neblogi. Nors balas buvo gana mažas, tas 100 milijonų, paimtų iš rezervo, situaciją stabilizuoja ir dauguma įstaigų baigs šiuos metus biudžetą subalansavusios ir dar kitiems metams lieka šiek tiek viršplaninių lėšų. Nors keista, kad valstybė ir sveikatos apsaugos ministrai neturėjo ir dar neturi ambicijų ketvirtais metais po krizės subalansuoti balo iki 1 lito, nors finansinės galimybės tikrai yra.

Gaila, kad per 2014-uosius metus Sveikatos apsaugos ministerija nebandė formuoti politikos, o užsiiminėjo niekais, tai yra skaičiavo, kiek kas uždirba. Viena ministerijos skyriaus vedėja sakė, kad pusę metų nieko kito nebuvo daroma, tik V. Andriukaičio pavedimu skaičiuojami visų darbuotojų atlyginimai. Ir stebuklingai buvo rasta, kad 11 medikų uždirba daugiau, nei V. Andriukaičiui norėjosi, o buvo pažadėta padidinti atlyginimus tų medikų, kurie uždirba labai mažai.

Dar vienas paradoksas – buvo skaičiuojama, keliose darbo vietose medikai dirba. Ir vėlgi stebuklas – rasti keli medikai, kurie dirbo 9 ar 11 darbo vietų. Aš labai gražiai paaiškinau, ir ne kartą, kad tiems medikams, kurie nepažeisdami Darbo kodekso dirba keliose vietose, reikia dėkoti, o ne ant jų šaukti, nes fiksuojamas didžiulis medikų trūkumas teritorijose. Pavyzdžiui, viena gera ginekologė, gyvenanti Panevėžyje, du kartus per mėnesį budi Kėdainių ligoninėje, du – Pasvalio ligoninėje ir dirba Panevėžyje 9-iose privačiose gydymo įstaigose, konsultuoja po dvi valandas per savaitę. Išeina taip, kad ji neišdirba per mėnesį viso etato, ir tai buvo parodyta kaip didžiulis nusižengimas. Be abejo, ji ir uždirba, tačiau pats ministras, kuris skaičiavo kitų didesnius atlyginimus, pats išėjo dirbti į postą, kur atlyginimas yra beveik 35 tūkstančiai litų ir dar tiek pat kanceliarinių dienpinigių.

Ar teigiamai vertinate dabartinės sveikatos apsaugos ministrės darbą?

Kadangi ministrė R. Šalaševičiūtė dirba labai trumpai – apie tris mėnesius ir atėjo iš visai kitos srities, jai buvo iš tiesų sunku. Ta V. Andriukaičio išgirtoji komanda, kurią jis paliko ministrei, bet pats kažkodėl nepasiėmė jos su savimi į Briuselį, pasirodo, nebuvo tokia jau kompetentinga. Ministrė nuosekliai žiūri į visus dalykus, taiso tas klaidas, kurias padarė V. Andriukaitis.

Dabar įžvelgti didelių permainų, laukiančių sveikatos apsaugos sistemoje, dar negalima, bet išties dirbama racionaliai, solidžiau, ramiau ir bandoma konsoliduoti pačius medikus, nebandoma sukiršinti medikų su visuomene, nedalinami nereikalingi pažadai.

Norisi palinkėti, kad ministrė kartu su Sveikatos reikalų komitetu ryžtųsi tam tikrom permainom, kurios sveikatos sistemoje jau seniai pribrendo: kovoti su korupcija, tvarkyti tuos pinigus, kurie dabar sveikatos sistemoje plaukioja kyšių ir nelegalių mokėjimų forma. Reikia visa tai legalizuoti, nustatyti paslaugų apimtis, kaip sakė Konstitucinis Teismas, nes negalima daugiau taip veidmainiauti ir sakyti žmonėms, kad jei tu esi draustas, mes apmokame viską. Jei žmogus nori lengvatų ir yra pajėgus susimokėti, jis galėtų nusipirkti platesnį bei didesnį sveikatos draudimo paketą.

Kone svarbiausias ministrės uždavinys – pritraukti finansavimą į sveikatos apsaugos sistemą. Kitas dalykas – turi atsirasti tam tikros priemokos. Turi būti sukurta sistema, kad žmogus susimokėdamas kelis litus už tam tikras paslaugas, žinotų, kad jis nebus prievartaujamas susimokėti dar už ką nors. Lietuva yra kone vienintelė tokia valstybė Europoje, kur nereikalaujama už gydymą susimokėti jokių priemokų, o iš tikrųjų tos priemokos yra beveik didžiausios, tačiau mokama nelegaliai, į kišenę.

2014-ieji skelbti vaikų sveikatos metais. Ar bandymas atkreipti dėmesį į vaikų sveikatą pateisino lūkesčius?

Manau, kad nepateisino. Komitete du kartus svarstėme ir aiškinomės, kas daroma realiai, kad vaikų sveikata pagerėtų, buvo sukurta programa, patvirtintas planas, bet pinigų tam skirta labai mažai – keli šimtai tūkstančių. Niekas nepasikeitė, nes be pinigų pagerinti vaikų sveikatą yra neįmanoma.

Buvo keletas griežtų ministro V. Andriukaičiosprendimų, pavyzdžiui, neleisti į mokyklą vaikų, kurie nėra paskiepyti. Tai yra teisingas žingsnis, bet šiuo klausimu dar reikėtų diskutuoti.

Nuo rugpjūčio mėn. pritrūko lėšų vaikų sanatorijoms. Kaip mes galime vadinti metus vaikų sveikatos metais, jei vaikams, sergantiems sunkia liga, net pritrūko lėšų reabilitacijai, o tų lėšų valstybė rezerve laiko 350 milijonų?..

Ko sveikatos srityje galime tikėtis 2015 metais?

Finansine prasme, jei nebus didelių geopolitinių problemų, ekonomika po truputį Lietuvoje augs. Dalykiškai situacija bus stabilesnė, nes dabartinė ministrė gana glaudžiai bendradarbiauja su Sveikatos reikalu komitetu.

Sveikatos politikos srityje turėtų būti daugiau nuoseklumo, mažiau viešųjų ryšių. Kaip seksis naujosios ministrės komandai, sunku pasakyti, nes ji yra gana jauna ir nepatyrusi. Viena iš pagrindinių ministrės klaidų –kad ji nesugebėjo surasti patyrusių komandos narių, pasirinko žmones, kurie neturėjo reikiamos patirties, o vienas iš specialistų yra dirbęs alkoholio pramonėje.

Praeitais metais minėjote, kad vadinamieji klasteriai Lietuvoje - marazmas. Ar nuomonė nepasikeitė? Ką manote apie iniciatyvą perkelti planines neurochirurgines operacijas į Kauną?

Ministras V. Andriukaitis mėgino prisiimti sau garbę, kad jis išrado kažką tokio ir pradėjo diegti klasterius Lietuvoje, bet tai yra visiška netiesa, nes, pavyzdžiui, klasteriai akušerijoje, ginekologijoje, kardiologijoje veikė daugybę metų. Klasteris yra tam tikras bendradarbiavimas tarp gydymo įstaigų, pasiskirstytas tam tikrų ligų pagal sunkumą gydymas.

Dėl neurochirurgijos – keisti dalykai. Buvo daug pažadų nukreipti dirbti į apylinkes, rajonus tuos medikus, kurių labai trūksta. Išėjo atvirkščiai, pradėta naikinti neurochirurgijos sistema, kuri Lietuvoje veikė labai efektyviai ir tai yra gražus pavyzdys išsivysčiusioms Vakarų Europos valstybėms, pavyzdžiui, Anglijai, Airijai, kurios chirurgų turi daug mažiau nei dabar jų yra Lietuvoje.

Nesenai trys Seimo nariai pasirašėme kreipimąsi į administracinį teismą, kad teismas sustabdytų ministro V. Andriukaičio įsakymą dėl neurochirurgijos pagalbos reorganizacijos Lietuvoje. Tikimės, kad teismas priims sprendimą ir sustabdys, nors žinau, kad ministrė R. Šalaševičiūtė ir pati ruošiasi tą įsakymą sustabdyti ir keisti.

Dabar labai daug kalbama apie rūkymą. Ar sveikatos apsaugos ministrei dera rūkyti?

Lietuvos laukia dideli darbai, nes Tabako direktyvos visus aktus iki 2016 metų gegužės mėn. reikės perkelti į Lietuvos teisę. Praeitą savaitę priėmėme įstatymą nepardavinėti pilnamečiams elektroninių cigarečių ir jų nereklamuoti.

Dėl ministrės ar kitų aukštų ministerijos ar sveikatos sektoriaus atstovų ar gydymo įstaigų vadovų rūkymo galiu pasakyti, kad tai yra labai negražus dalykas. Kiek žinau, pati ministrė bando mažinti ir mesti rūkyti. Išties vadovauti sveikatos sistemai, kalbėti apie sveiką gyvenseną ir pačiam rūkyti yra nevisai padoru.

Iki 1997 metų, kai pradėjau vadovauti Sveikatos reikalų komitetui, rūkiau aštuonerius metus. Pas mane turėjo ateiti prof. Vilius Grabauskas, ir aš, likus kelioms minutėms, dar nulėkiau į balkoną parūkyti. Grįžau, laukiu laukiu, o jo nėra. Paskambinau jam, o jis sako: „Žinot, pirmininke, aš mačiau balkone jus kai ką darant, o atėjau šnekėti apie tai, kad Lietuvoje turėtų būti sveikatos programa, bet manau, kad su jumis kalbėti apie sveiką gyvenseną yra beprasmiška“. Nuo tos dienos mečiau rūkyti.

Matote, ir savo pavyzdžiu galiu šiek tiek pamokyti ministrę ryžtingai mesti rūkyti.

Ko norėtumėte palinkėti skaitytojams bei Lietuvos žmonėms?

Dabar baisiausias dalykas – nestabili geopolitinė situacija, neduok Dieve, kad įvyktų kokie konfliktai, į kuriuos būtų įtraukta ne tik Lietuva, bet ir kaimyninės valstybės. Visiems mums linkiu taikos, na o medikams noriu padėkoti už labai sunkų jų darbą ir palinkėti kantrybės, sveikatos. Nors tai, kaip sveikatos sistema veiks, daugiau priklauso nuo Vyriausybės, noriu pažadėti, kad mes, komiteto nariai, ir aš, kaip komiteto pirmininkės pavaduotojas, dėsiu pastangas, kad medikų, kurie dirba Lietuvoje, finansinė ir politinė situacija būtų stabilesnė, pagerėtų.

Noriu palinkėti sėkmės, ištvermės, kantrybės ir gerų 2015-ųjų metų.

Dėkoju už pokalbį.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybės komandoje – profesorius Antanas Gulbinas
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) direktoriumi medicinai tapo prof. dr. Antanas Gulbinas. Jis laimėjo viešąjį konku...
Kauno ligoninės vadovo pareigas pradeda eiti Diana Žaliaduonytė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės vadovo konkursą laimėjo ir nuo liepos 23 d. pareigas prade...
Magnio atsargas vasarą turi papildyti bene visi: kodėl jis toks svarbus organizmui?
Daugelis žino, kad mikroelementas magnis yra viena svarbiausių medžiagų organizme, tačiau kaip jis iš tiesų veikia ir ka...
Vasaros maudynės gali pakenkti lytinei sveikatai
Sunku įsivaizduoti vasarą ir atostogas be poilsio prie vandens telkinių, tačiau ir šiltuoju metų laikotarpiu mūsų sveika...
Medicininės paslaugos kelionėje: kaip išvengti nereikalingų rūpesčių
Atostogaujant užsienyje su netikėtomis sveikatos problemomis susidurti norisi mažiausiai, juolab kad jos dažniausiai būn...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų