7 gyvybes gelbstinčių antibiotikų vartojimo mitai

Penicilino atradėjas Aleksandras Flemingas dar 1945 metais įspėjo, kad netinkamas antibiotikų vartojimas gali sukurti jiems atsparias bakterijas. Jo prognozė pildosi ir kelia nerimą visame pasaulyje. Europos supratimo apie antibiotikus dieną, lapkričio 18-ąją, gydytojai primena, kad prie netinkamo antibiotikų vartojimo labai prisideda visuomenėje gajūs mitai, kuriuos tenka sklaidyti kasdien, – rašoma Antakalnio poliklinikos pranešime žiniasklaidai. 

„Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet nusineša apie 1,3 mln. gyvybių. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šie skaičiai gali viršyti net mirštamumą nuo vėžio. Jei vartojame antibiotikus per dažnai ir be reikalo, jei nesuvartojame viso antibiotikų kurso ar keičiame dozę, mes tiesiog patys išmokome bakterijas atsispirti vaistams“, – sako šeimos gydytoja Aleksandra Liepaitė.

Ji pažymi, kad ateityje vaistai gali nebeveikti ir šiandien įprastas kai kurių bakterinių infekcijų gydymas gali tapti neefektyvus. „Labai svarbu suprasti, kad netinkamas antibiotikų vartojimas stiprina bakterijas ir kuria jų atsparumą, todėl labai kviečiu pacientus antibiotikus vartoti atsakingai, pasitarti su gydytojais ir laikytis jų rekomendacijų“, – sako A. Liepaitė.

Šeimos gydytoja pateikia ir dažniausius mitus, kuriuos kasdienėje praktikoje tenka išgirsti iš pacientų. Būtent tokie klaidingi įsitikinimai, pasak gydytojos, kelia didelį nerimą. Vieną sykį netinkamai pavartojęs antibiotikus žmogus gali ir nepajusti pasekmių, tačiau lašas po lašo formuoja problemą visai visuomenei, kuriai teks ieškoti būdų, kaip apsiginti nuo antibiotikams atsparių bakterijų.

7 mitai apie antibiotikų vartojimą

1. Antibiotikai padeda nuo peršalimo ar gripo.
Netiesa. Peršalimas ir gripas yra virusinės kilmės ligos, o antibiotikai veikia tik bakterijas – virusų jie nesunaikina. Antibiotikai padeda, kai liga sukelta bakterijų (pvz., pūlingos anginos, kai kurios pneumonijos), bet nepadeda nuo peršalimo, gripo ar COVID-19.

2. Jei antibiotikai greitai padėjo, galiu juos nutraukti anksčiau.
Tai labai pavojinga. Nutraukus gydymą per anksti, dalis bakterijų gali išgyventi ir tapti atsparios. Būtent taip patys išmokome bakterijas atsispirti vaistams.

3. Antibiotikai – kuo stipresni, tuo geriau.
Tikrai ne. Antibiotikas turi būti tinkamas konkrečiai infekcijai. Stipresnis nereiškia geresnis. Netinkamas vaistas gali būti neveiksmingas arba kenkti.

4. Jei vieną kartą šie antibiotikai padėjo, galiu juos vartoti vėl.
Jokiu būdu. Skirtingas infekcijas sukelia skirtingos bakterijos, todėl tas pats antibiotikas ne visada tinka. Taip pat labai pavojinga skolintis antibiotikų iš kitų žmonių.

5. Jei nepagerėja per dieną, antibiotikas neveikia.
Tai per anksti vertinti. Dauguma antibiotikų pradeda veikti per 2–3 dienas. Ankstyvas vaisto keitimas ar vartojimo nutraukimas gali būti klaidingas žingsnis.

6. Antibiotikai nekenkia, juk tai tik vaistai nuo infekcijos.
Kenkia, jei vartojami netinkamai. Jie gali sukelti viduriavimą, mikrobiotos sutrikimus, alergijas ir skatinti atsparių bakterijų atsiradimą. Jei atsiranda bėrimas, tinimas ar dusulys – būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

7. Natūralūs antibiotikai (pvz., česnakas, medus) gali pakeisti tikrus vaistus.
Ne. Nors kai kurie maisto produktai turi lengvų antimikrobinių savybių, jie nepakeičia gydytojo paskirtų antibiotikų rimtoms infekcijoms gydyti.