Alzheimerio ligą bandys gydyti žemo dažnio garsais
Žemo dažnio garsų klausymasis sukuria didelio greičio smegenų bangas, kurios smegenyse skaldo baltymines plokšteles, siejamas su Alzheimerio liga. Bandymai su pelėmis parodė daug žadančius rezultatus ir dabar bandomas su žmonėmis.
Smegenų bangos kyla, kai dideli smegenų ląstelių masyvai siunčia signalus ritmiškai ir sinchroniškai. Apie jų funkcijas dar daug nežinoma, bet šių bangų fiksavimas ant galvos odos išdėstytais elektrodais rodo, kad jų dažnis paprastai atspindi mūsų budrumo būseną.
Giliai miegant, smegenų bangos lėčiausios, o kai būdraujame ir esame atsipalaidavę – greitesnės. Greičiausios bangos vadinamos gama bangomis, ir jos kyla maždaug 40 kartų per sekundę, arba 40 hercų dažniu, kai esame susikaupę, priimame sprendimus ir naudojame atmintį.
Alzheimerio liga (AL) sergantys žmonės paprastai gama bangų kuria mažiau, tad tyrėjai eksperimentuoja, bandydami paskatinti tokią smegenų veiklą. Pernai Li-Huei Tsai grupė iš MIT parodė, kad 40 Hz dažniu mirksinti šviesa pelių smegenų dalyje, apdorojančioje per akis gaunamą vaizdinę informaciją – vizualinėje žievėje – sukelia 40 Hz gama bangas.
Su genetiškai pakeistomis pelėmis, kurioms išsivystė AL simptomai, išbandę tokią šviesos terapiją po valandą per dieną, jie išsiaiškino, kad pelių smegenyse sumažėjo amiloido ir tau baltymų sankaupos – pagrindiniai AL simptomai.
Blyksinti šviesa suaktyvino smegenų imunines ląsteles, kurios gali suskaidyti amiloido baltymus. Bet šis poveikis apsiribojo smegenų vizualine žieve, ir svarbiausių atminčiai smegenų regionų nepaveikė. O šią sritį, hipokampą, amiloidinės plokštelės pažeidžia vieną pirmųjų.
Atrodo, veiksmingesnė terapija garsu. Po valandą per dieną, Tsai komanda pelėms grojo 40 Hz garsą, panašų į žemiausią standartino pianino mi natą. Ištyrus jų smegenų preparatus mikroskopu, paaiškėjo, kad klausos žievėje, kur apdorojamas garsas ir hipokampe amiloidinių plokštelių buvo dvigubai mažiau, nei kontrolinėje grupėje.
40 Hz dažnio garso sukeltas poveikis į hipokampą galėjo sklisti lengviau, nes jis arčiau klausos žievės, nei vizualinės.
Arba, kaip pažymi lapkritį Vašingtone vykusioje Neuromokslų draugijos konferencijoje komandos darbą pristatęs Anthony Martorell iš MIT, klausos žievę su hipokampu jungiantis ryšys gali būti stipresnis, nes jame dalyvauja mažiau sinapsių – tarpelių tarp neuronų.
Rezultatai atrodo daug žadantys, tačiau nežinia, ar AL sergančius žmones 40 hercų dažnis paveiks taip pat, kaip peles.
Bandymai nedelsiant
Bet kadangi gama bangų terapija atrodo gan saugi, ji gali būti išbandoma iš karto, nelaukiant kelis metus, kol bus atlikti tyrimai su gyvūnais, kaip paprastai būna su AL vaistais. Tsai kompanija Cognito Therapeutics jau pradėjo bandyti gama bangų terapiją su AL sergančiais žmonėmis.
Jie bando naudoti kartu garsą, šviesą ir vibracijas – viską 40 Hz dažniu. Blyksinti šviesa, žemi garsai ir ant rankų dedamos vibruojančios plokštelės bandomos su 12 nesunkia ar vidutine Alzheimerio ligos stadija sergančių žmonių globos namuose Bostone. Placebo grupės nėra, tačiau firma planuoja atlikti didesnio masto bandymus ir su placebo kontrole.
Tačiau kai kurie žmonės jau bando terapiją savarankiškai. Kadangi pirmieji tyrėjų komandos rezultatai buvo paskelbti pernai, 40 Hz dažniu mirksinčios lempos jau reklamuojamos kaip gydymo nuo demencijos priemonės, o kai kuriose svetainėse 40 hercų garsas grojamas nuolat [arba galima paklausyti 40 Hz ir kitų įvairaus dažnio garsų].
Tačiau šeimoms kol kas nederėtų tikėtis stebuklo, nes pelių AL nuo žmonių AL skiriasi. Tačiau testai turėtų parodyti, ar tai veikia ir žmonėms.
Clare Wilson
newscientist.com
Susiję straipsniai
