Nauja PSDF apmokėjimo tvarka kelia nerimą pacientų ir medikų atstovams: įspėja dėl ilgesnių eilių

Nuo 2027 metų keičiantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų finansavimui, pacientų ir medikų organizacijos ragina užtikrinti, kad nauja tvarka neilgintų pacientų kelio iki reikalingo gydymo. Pagal rengiamą modelį viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms numatomi skirtingi prioritetinių paslaugų sąrašai, todėl nuogąstaujama, kad ne visos galimybės suteikti pacientams reikalingas paslaugas laiku bus išnaudotos. 

Pagal numatomą tvarką nuo kitų metų būtų ribojama, kiek PSDF apmokamų paslaugų gali suteikti privačios gydymo įstaigos. Išimtis būtų taikoma prioritetinėms paslaugoms, tačiau Valstybinės ligonių kasos (VLK) projekte jų sąrašas privačioms įstaigoms yra gerokai siauresnis nei viešosioms.

Pacientų ir medikų organizacijų atstovai pabrėžė, kad sprendžiant, kurios paslaugos turi būti prioritetinės, pirmiausia reikėtų vertinti pacientų poreikius, laukimo laiką ir galimas delsimo pasekmes sveikatai. Svarbu išnaudoti tiek viešųjų, tiek privačių gydymo įstaigų galimybes, kad pacientams nereikėtų reikalingų paslaugų laukti dar ilgiau.

Pacientui svarbiausia – kuo trumpesnis kelias iki gydymo

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės asociacijos atstovė Jurga Dūdienė pabrėžė, kad paciento kelias sveikatos sistemoje dažniausiai prasideda nuo šeimos gydytojo, kuris įvertina jo būklę ir prireikus siunčia tolesniam gydymui. Todėl svarbu, kad žmogus kuo greičiau patektų pas reikiamą specialistą, atliktų tyrimą ar gautų reikalingą procedūrą.

„Pacientui svarbiausia, kad reikalingą pagalbą jis gautų laiku. Jeigu vienoje gydymo įstaigoje konsultacijos, tyrimo ar procedūros reikia ilgai laukti, tačiau kitoje ją galima suteikti greičiau, pacientui turėtų būti sudaryta galimybė tuo pasinaudoti. Šeimos gydytojo tikslas – padėti žmogui kuo greičiau pasiekti jam reikalingą gydymą“, – sakė J. Dūdienė.

Pasak šeimos gydytojos, laukimo laikas svarbus ir dėl galimų medicininių pasekmių. Laukiant konsultacijos, tyrimo ar procedūros liga gali progresuoti, o uždelstas gydymas gali lemti sudėtingesnių sveikatos priežiūros paslaugų poreikį.

„Svarbu ne tik tai, kad paslauga pacientui būtų suteikta, bet ir kada jis ją gaus. Viešosios ir privačios gydymo įstaigos gali viena kitą papildyti. Jei viena įstaiga negali suteikti paslaugos laiku, turėtų būti išnaudojamos kitų įstaigų galimybės, kad paciento kelias iki reikalingos pagalbos nebūtų ilginamas“, – atkreipė dėmesį J. Dūdienė.

Lėtinė liga nelaukia laisvos vietos eilėje

Lietuvos diabeto asociacijos vadovė Vida Augustinienė atkreipė dėmesį į lėtinėmis ligomis sergančius žmones, kuriems sveikatos priežiūra nėra vienkartinė konsultacija. Jiems reikalingi reguliarūs tyrimai, specialistų konsultacijos, gydymo koregavimas ir tęstinė priežiūra.

„Lėtine liga sergantis žmogus negali savo sveikatos planuoti pagal tai, kada atsiras laisva vieta eilėje. Diabetu sergantiems pacientams reikalingos reguliarios konsultacijos, tyrimai ir, kai reikia, gydymo koregavimas. Delsimas gali pabloginti ligos kontrolę ir didinti komplikacijų riziką, todėl svarbu turėti galimybę reikalingą paslaugą gauti ten, kur ji prieinama laiku“, – sakė V. Augustinienė.

Pasak jos, keičiant finansavimo tvarką būtina įvertinti ir gydymo tęstinumą. Lėtine liga sergančiam žmogui svarbu ne tik patekti pas specialistą, bet ir nuosekliai gauti jo būklei reikalingą priežiūrą.

„Paciento poreikiai turi būti svarbesni už administracinius finansavimo apribojimus. Jeigu tam tikra paslauga yra svarbi paciento sveikatai ir pripažįstama prioritetine, jos prieinamumas neturėtų priklausyti nuo to, kurioje gydymo įstaigoje ji teikiama. Žmogui svarbiausia reikalingą pagalbą gauti laiku“, – teigė V. Augustinienė.

Kas priims pacientus, jei paslaugų prieinamumas bus ribojamas?

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė į planuojamus pokyčius pažvelgė iš medikų ir visos sveikatos sistemos perspektyvos. Pasak jos, apribojus daliai privačių gydymo įstaigų galimybes teikti PSDF apmokamas paslaugas, pacientų poreikis šioms paslaugoms niekur nedings – dalis pacientų tiesiog persikels į viešąjį sektorių. Todėl prieš keičiant finansavimo tvarką būtina įvertinti, ar viešosios gydymo įstaigos turi pakankamai specialistų, infrastruktūros ir kitų pajėgumų papildomam pacientų srautui.

„Pacientų poreikis nesumažėja vien todėl, kad pasikeičia paslaugų finansavimo taisyklės. Jei žmogus šiandien reikalingą paslaugą gauna vienoje gydymo įstaigoje, o nuo kitų metų tokia galimybė jam bus apribota, tai nereiškia, kad paslaugos jam nebereikės. Jis ieškos kitos vietos, kur galėtų ją gauti. Todėl turime klausti ne tik, kiek paslaugų bus finansuojama, bet ir kas bei kokiais pajėgumais priims papildomą pacientų srautą“, – sakė A. Gerliakienė.

Pasak jos, viešosios gydymo įstaigos taip pat turi ribotus žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius. Papildomi pacientai reiškia didesnį krūvį gydytojams, slaugytojams ir kitam medicinos personalui, o pacientų perkėlimas iš vieno sektoriaus į kitą savaime nepadidina sistemos pajėgumo.

„Gydytojų, slaugytojų, kabinetų ir medicinos įrangos skaičius nėra begalinis. Negalime tikėtis, kad vien administraciniu sprendimu perskirstę pacientų srautus automatiškai išspręsime jų gydymo prieinamumo problemą. Jei pacientų skaičius nesumažėja, turime labai aiškiai žinoti, kokiais pajėgumais jie bus priimti ir kaip tai paveiks laukimo laiką“, – teigė ji.

Medikų sąjūdžio atstovės teigimu, sveikatos sistemos pajėgumai turėtų būti vertinami kaip visuma, o ne atskirai pagal gydymo įstaigos nuosavybės formą. Viešosios ir privačios gydymo įstaigos jau šiandien kartu teikia pacientams reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl sprendžiant, kaip trumpinti eiles, svarbu išnaudoti visus turimus specialistų, infrastruktūros ir medicinos įrangos pajėgumus.

„Pacientui nėra svarbu, kokia nuosavybės forma priklauso gydymo įstaigai. Jam svarbu, kada jis gaus reikalingą paslaugą. Todėl turėtume skaičiuoti ne tai, kiek pacientų gali priimti viena ar kita sistemos dalis, o kiek bendro pajėgumo turime ir kaip jį geriausiai panaudoti pacientų labui“, – pabrėžė A. Gerliakienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę prieš priimant sprendimus įvertinti realų jų poveikį. Pasak jos, turėtų būti aišku, kiek pacientų dėl naujos tvarkos papildomai turės priimti viešosios gydymo įstaigos, ar joms pakaks specialistų ir infrastruktūros bei kaip pasikeistų pacientų laukimo laikas.

„Prieš keičiant sistemą turime atsakyti į labai konkrečius klausimus: kiek papildomų pacientų atsiras viešosiose įstaigose, ar joms pakaks gydytojų ir slaugytojų, kaip pasikeis eilės ir kas nutiks regionuose. Sveikatos sistemos sprendimai turėtų būti grindžiami ne prielaidomis, o realiais duomenimis. Tik tada galime įvertinti, ar pokytis iš tiesų padės pacientui“, – sakė A. Gerliakienė.

Organizacijos siūlo vienodą prioritetinių paslaugų sąrašą

Vienas pagrindinių pacientų ir medikų organizacijų siūlymų – nustatyti vieną prioritetinių paslaugų sąrašą visoms sutartis su VLK turinčioms gydymo įstaigoms, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Jis, organizacijų teigimu, turėtų būti sudaromas pagal pacientų poreikius, realų paslaugų prieinamumą ir medicininę jų svarbą.

Organizacijos taip pat ragina prieš įsigaliojant naujai tvarkai viešai įvertinti jos poveikį pacientų srautams, laukimo laikui, gydymo įstaigų pajėgumams ir paslaugų prieinamumui regionuose bei užtikrinti pacientų ir medikų atstovų dalyvavimą tolesniame sprendimų priėmimo procese.