Būtinoji pagalba benamiams – tolygu savo batus atiduoti kitam?
Medikams privalu suteikti būtinąją skubią pagalbą kiekvienam Lietuvos piliečiui, - taip skelbia šalies įstatymai. Tačiau tą pilietybę privalu įrodyti. Todėl ligoninės susiduria su benamių problema. Palikti likimo valiai sergančio žmogaus negali, bet kas padengs su jo gydymu susijusias išlaidas, jei šis nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu? Tiesa, regis, tokių klausimų iškyla toli gražu ne visoms šalies gydymo įstaigoms.
Ar ne gydytojai dengs išlaidas?
Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) administracija prieš mėnesį įstaigos darbuotojams pranešė, kad už būtinąją pagalbą neturintiesiems asmens dokumentų ar ne Lietuvos piliečiams teritorinės ligonių kasos neapmokės. Tiesa, dėl to nebuvo pasirašytas nuosprendis visiems benamiams, bet gydytojai sunerimo – kas apmokės išlaidas?
Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Egidijus Guogis kelia klausimą: „Ar ne iš gydytojų kišenės bus padengiamos išlaidos?“ Beje, nemažos. Pasak jo, para gydymo ligoninėje kainuojanti tūkstančius litų.
Iš vieno atima, duoda kitam
RKL vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas patvirtino, kad iš tiesų ligonių kasos neapmoka minimų paslaugų, asmeniui neturint asmens dokumento, bet anaiptol neatrodė toks sunerimęs, kaip jo pavaldinys. Paklaustas, iš kokių lėšų ligoninė padengia benamių gydymui patiriamas išlaidas, kalbėjo palyginimais: „Jei jūsų vaikas turi kelias poras batų ir pamatote kitą basą, ar jam neatiduosite vienerių batų?“ R. Sakalauskas nepaaiškino ir apie kieno „batus“ kalba – ligoninės ar gydytojų, o į klausimą, kiek laiko įstaiga bus pajėgi padengti minimas išlaidas, taip pat atsakė mįslingai: „Tol, kol vaikas nepaklaus: „O kodėl aš turiu atiduoti kitam savo batus?“
Nepasako tiesos?
Kas apmoka ar privalo apmokėti benamių gydymo išlaidas, neaišku, nes skirtingų institucijų atstovų „Vakarų Lietuvos medicinai“ pateikti atsakymai byloja tik viena – niekas to nežino. Klaipėdos teritorinės ligoninių kasos direktoriaus pavaduotoja Sigutė Galdikienė portalui tvirtino problemą neegzistuojant – būtinosios pagalbos paslaugas apmokančios teritorinės ligonių kasos.
Tačiau A. Guogis skeptiškai vertina tokius teiginius: „Jie labai paprastai pasako, kad apmoka, bet kažkodėl administracija (RKL – autorės pastaba) mums praneša, kad ligonių kasos nebeapmokės, jei pacientas neturi dokumentų! Pagalbą suteikti būtina, bet ji neapmokama. Apskritai kokie yra paslaugų įkainiai, reikia pažiūrėti – kai vienas litas įkainojamas aštuoniasdešimčia centų! Apie 40 proc. visų šalies ligoninių dirba į minusą. Galėjome jau rugsėjo mėnesį užsidaryti, nes mums skirtas kvotas jau viršijome. O ligonių kasos nepasako ir nepasakys, kad neapmoka paslaugų, tik gavę ataskaitą pamatome, kokios paslaugos mums neapmokėtos“.
Savivaldybės problema?
Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Momkuvienė portalui tvirtino, kad PSDF lėšos skirtos gydyti tik Lietuvos piliečius, savo pilietybę pagrindžiančius asmens dokumentais. „Tačiau PSDF – ne vienintelis finansavimo šaltinis. Yra savivaldybės, valstybės lėšos, socialiniai darbuotojai, kurie tuo rūpinasi. Tai yra savivaldybės problema“, - kalbėjo V. Momkuvienė.
Tačiau Klaipėdos savivaldybės gydytoja Janina Asadauskienė tikina, kad būtinoji pagalba, suteikiama kiekvienam, nepaisant to, ar jis draustas privalomuoju sveikatos draudimu, ar turi asmens dokumentus, ar ne, yra apmokama teritorinių ligonių kasų. Taigi atsakomybės ratas užsidaro. O ligoninės tuo metu tuština savo biudžetus.
Stengiasi taupyti
Tai patvirtino ir Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. dr. Vinsas Janušonis: „Už paslaugas, suteiktas neapdraustiems pacientams, ligonių kasos neapmoka. Ir tai ne naujiena, tai yra jau seniai“.
Paprašytas paaiškinti, iš kokių lėšų jo vadovaujama įstaiga padengia patiriamas išlaidas, V. Janušonis kalbėjo: „Ligoninei nėra apmokamas kiekvienas pacientas atskirai, mes pinigus gauname bendrai. Kasmet kvotinių paslaugų viršijame už kelis milijonus litų. Iš viso paslaugų suteikiame už 5-7 mln. litų, iš kurių 5 proc. sudaro pacientai, kurių gydymas neapmokamas. Vienos ligoninės dirba efektyviau, našiau, tas pačias paslaugas suteikia už mažesnes sąnaudas, mes – taip pat. Juk negalima žmogaus išmesti į gatvę, net jei jis ir benamis“.
Išskirtinė klaipėdiečių problema?
Beje, įdomu, tačiau kiti miestai nesiskundžia šia problema. Vilniaus greitosios medicininės pagalbos stoties administracijos atstovai net nustebo dėl „Vakarų Lietuvos medicinos“ klausimo ir patikino, kad būtinoji pagalba suteikiama kiekvienam, ir dėl šių paslaugų apmokėjimo jiems nereikia sukti galvos.
Jai antrino ir Respublikinės Panevėžio ligoninės auditorius Algirdas Žemaitaitis: teritorinės ligonių kasos apmoka už būtinąją pagalbą, net jei ši suteikiama neapdraustiems asmenims. „Apmoka už būtinąją pagalbą iki tam tikro lygio, tai yra tais atvejais, kai traktuojama būtinoji pagalba, - aiškino portalo pašnekovas. – Pavyzdžiui, suleidus nuskausminamųjų, jis tiesiog išrašomas iš ligoninės, jei nenustatomas jo draustumas“.
A. Žemaitaitis pabrėžė negirdėjęs, kad ligonių kasos benamiams neapmokėtų net būtinosios pagalbos suteikimo. „Girdėjau, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nesutaria su kažkuriomis ligoninėmis, vieni prie kitų priekabių ieško, tad gali būti, kad gal dėl to ir neapmoka šių paslaugų?“ – svarstė panevėžietis.
Būtinoji pagalba
Sveikatos apsaugos ministro įsakyme aiškinama, kad skubioji medicinos pagalba – tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
