23 milijonai: neatsakyti klausimai, arba Kodėl grasina ministras(12)

Praėjus daugiau nei trims savaitėms nuo pradinės medžiagos paviešinimo,  ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir pati 23 milijonų investicijų kliauzininkė – Klaipėdos jūrininkų ligoninė pripažino: jų įstaigos indėlių ir vertybinių popierių vertė buvo 23 milijonai litų.

Auditas nesibaigė, bet komentarų yra

Kai kurie politikai teigė, kad net ir 5 milijonai litų investuotų mokesčių mokėtojų lėšų yra labai didelė suma. Kiti sakė, jog jei paaiškėtų, kad buvo investuoti 23 milijonai litų, tai gali tapti skandalu. Šiuo metu dauguma jų tyli. Oficiali priežastis –  vyksta Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) ikiteisminis tyrimas. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat inicijavo vidaus auditą, kuris bus atliekamas keliose šalies gydymo įstaigose, tarp jų - ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.

Ministras R. Šukys Lietuvos radijo korespondentei sakė, kad negali komentuoti esamos situacijos, nes dar nesibaigė auditas. Tačiau kitoms žiniasklaidos priemonėms jis jau pateikinėja atsakymus. O atsakydamas į viešą laišką šių eilučių autoriui atsiųstame rašte taip pat komentuoja Klaipėdos jūrininkų ligoninės per pastaruosius penkerius metus “sutaupytas”  sveikatos apsaugos lėšų sumas.

Laiško pradžioje ministras aiškina apie beprecedentę situaciją, susiklosčiusią dėl “Snoro” banko bankroto, ir nurodo, kad ministerija ėmėsi priemonių situacijai ištirti. Toliau R. Šukys komentuoja KJL 2011 metų paskutiniojo ketvirčio išlaidas ir pabrėžia, kad KJL gydytojų atlyginimai yra 15 proc. didesni nei visoje šalyje. Pačioje rašto pabaigoje paaiškėja turbūt pagrindinė laiško paskirtis – įspėjimas  dėl galimų ikiteisminių procesų.

Jis rašo: “Jūsų pateikta informacija apie VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninę... tretiesiems asmenims galimai buvo paviešinta neteisėtai, todėl manytina, kad VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė turi pagrindo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytos neteisėtos veikos bei, nustačius šią veiką padariusius asmenis, jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn”.

Įspėjimas įspėjimu - apie tai straipsnio pabaigoje, tačiau esmė yra visai kita. Norom nenorom kyla klausimas: jei pats ministras dar nepaaiškėjus audito rezultatams pradeda atsakinėti į klausimus apie KJL ligoninės finansinę situaciją, kas tada belieka daryti audito komisijos nariams, kurie yra jo pavaldiniai: tik padėti parašus po ministro jau pateiktomis išvadomis?

Skaičiai: klausimų daugiau nei atsakymų

Pamėginkime pažvelgti į ministro pateiktus skaičius. Įsigilinus į juos klausimų kyla dar daugiau. Ministerijos laiške pateikiami skaičiai - kiekvienų metų KJL pajamų ir sąnaudų skirtumas. Ar ne tam, kad eiliniam skaitytojui, kuris nėra giliau susipažinęs su finansais, nebūtų lengva pastebėti dėsningumo ir suminių kiekvienų metų likučių ir prieš tai buvusių likučių skaičių sumos? Šie skaičiai yra gerokai įspūdingesni nei ministro išradingai pateikiamos sumos.

R. Šukys teigia: „Pažymėtina, kad pastaraisiais metais VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės finansinis rezultatas (t. y. sąnaudų ir pajamų skirtumas) buvo teigiamas: 2007 m. gale buvo 3,95 mln. Lt; 2008 m. -  2,45 mln. Lt ; 2009 m. - 5,7 mln. Lt; 2010 m. I-III ketv.- 4,2  mln. Lt“.

Pabandykime į tuos pačius skaičius pasižiūrėti kitaip - susumuoti einamųjų metų  sąnaudų ir pajamų skirtumą ir prieš tai buvusių metų likučius. Pagal  ministro pateiktus skaičius  išeina, kad  KJL įvairiose sąskaitose sukauptų lėšų likutis 2007 m. gale buvo 3,95 mln. Lt; 2008 m. gale - 6,2 mln. Lt; 2009 m. gale - 11,9 mln. Lt; 2010 m. gale -19,3  mln. Lt, o 2011 m. gale – 23 milijonai litų.

Toliau laiške R. Šukys teigia: 2011 m. gruodžio 31 d. lėšų likutis VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės atsiskaitomosiose sąskaitose sudarė 8 mln. litų. Gali būti, kad tiek lėšų buvo atsiskaitomosiose sąskaitose. Tačiau ministras  nutyli ir nepasako, kiek buvo indėliuose, nes, kaip parodė 23 milijonų skandalas, atsiskaitomoji sąskaita, indėlis ir indėlio sertifikatas yra trys skirtingi dalykai.

Įdomi ir ministro pateikiama informacija apie ligoninės išlaidas. Ministras pateikia 2011 metų paskutiniojo ketvirčio išlaidas ir nieko nekomentuoja apie kitas ligoninės išlaidas ankstesniais metais. Iš pateiktų skaičių nori nenori peršasi išvada: KJL nuo 2007 metų palaipsniui kaupė milijonines lėšas, jas laikė indėliais, vertybinių popierių forma  ir 2011 metais, atsiradus beprecedentei situacijai, per labai trumpą laikotarpį labai daug investavo, prisipirko aparatūros ir  ėmė steigti naujus skyrius.

Visai neseniai R. Šukys teigė, kad KJL apyvarta yra 70 milijonų litų. Tokia apyvarta buvo tik 2011 metais. Iki tol, kol 2010 metais prie KJL nebuvo prijungta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė,  KJL apyvarta galėjo būti ne daugiau kaip  50  milijonų litų. Vadinasi, 2010 metais "sutaupytų” ir įšaldytų lėšų suma galėjo būti apie 40  proc. viso metinio ligoninės biudžeto. Tai būtų didžiausias ir ekonominis, ir vadybinis absurdas.

Jei tie pinigai buvo kaupiami daugybę metų, vadinasi, jie nebuvo visavertiškai naudojami arba pacientų gydymui, arba ligoninės personalo (slaugytojų, gydytojų) labui. Tokios  reikšmingos lėšos galėjo gerokai pagerinti arba pacientų gydymą, ištyrimą, arba personalo darbo sąlygas ir būvį. Norint išgyventi sunkmetį bankuose tikrai nereikėjo laikyti 40 proc. metinės apyvartos.

Ar tikrai ligoniai neprimoka?

Klaipėdos jūrininkų ligoninės atstovai teigia, kad jie neima priemokų iš ligonių. Šiame teiginyje gali būti tik dalelė tiesos. Iki 2011 metų pradžios KJL ligoniai buvo prašomi įsigyti net elementariausias priemones. „Vakarų Lietuvos mediciną“ yra pasiekę 2010 m.  pacientų rašyti prašymai. Štai vienas pacientas prašo ligoninės grąžinti 280,68 lito (vyr. gydytojo J. Sąlygos patvirtinimas šią sumą kompensuoti), kita pacientė - net 1470,87  lito (vyr. gydytojo pavaduotojo A. Liutkaus patvirtinimas šią sumą kompensuoti).  Iš turimos medžiagos akivaizdu, kad  buvo mokėta net už pačias banaliausias priemones, kurias valstybė ir ligoninė privalo apmokėti. Turbūt ir pacientams, ir gydytojams buvo aiškinama, kad lėšų ligoninėje nėra, ir pacientų buvo prašoma susimokėti už daug ką.  Tuo tarpu, anot ministro, kiekvienas metais buvo milijoniniai skirtumai tarp pajamų ir sąnaudų.  Kyla kitas labai svarbus klausimas, atsakymą į kurį turės pateikti SAM audito vykdytojai: kokią dalį iš sutaupytų milijonų sudarė lėšos, kurios nebuvo skirtos pacientams gydyti?

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas Lietuvos radijui teigė, kad 2008-2009 metais SAM ir Vyriausybė sveikatos apsaugai skolinosi lėšų už nemažas palūkanas, tuo tarpu ligoninė lėšas laikė už mažesnius procentus. Būtų įdomu žinoti, ar apie laikomus KJL milijonus žinojo tuometinis ministras? Sprendžiant iš jo viešų pasisakymų Lietuvos radijo laidoje ir „Balticum“ televizijoje – vargu. Ar valstybine prasme yra pateisinama, kad Vyriausybė skolinasi pinigų sveikatos apsaugai, o ligoninė už gerokai mažesnius procentus lėšas  indėliais  laiko banke ir neinformuoja apie tai savo steigėjo? Tai savo atsakyme patvirtina ir viceministė J. Kumpienė.

Kokios gautos palūkanos?

Pamėginkime paskaičiuoti galimas palūkanas nuo visų šių sumų. 2011 metais Klaipėdos jūrininkų ligoninės pajamos iš palūkanų buvo 745 tūkst. Lt.

Vidutinė palūkanų norma tais metais už 23 milijonus Lt buvo 3,2 proc.

Kadangi palūkanų normų už visus 2007-2010 metų indėlius nežinome, tiesiog padarykime prielaidą, kad tokios pačios palūkanos buvo gaunamos ir visais ankstesniais metais. Vadinasi, per pastaruosius penkerius metus KJL vien tik iš palūkanų galėjo gauti apie 2 milijonus Lt pajamų, jei vidutinė palūkanų norma buvo 3,2 proc., arba 1,3 milijono Lt, jei palūkanų norma buvo apie 2,0 proc.

 Reikia tikėtis, kad iki vasario 27 dienos atliktas auditas visuomenei pateiks tikslų atsakymą ne tik apie tai, kokia buvo bendra lėšų už palūkanas suma, bet taip pat ir kokiu tikslu gaunamos lėšos už palūkanas buvo panaudotos. Nė kiek ne mažiau svarbesnis  dar vienas klausimas  - ar pajamos už palūkanas buvo įtrauktos  į ligoninės metines finansines ataskaitas?

Vietoj atsakymų į klausimus – informavimas apie pradėtus teisinius veiksmus

Savo laišku R. Šukys perduoda Klaipėdos jūrininkų ligoninės įspėjimą apie galimus ikiteisminius procesus.  Šių eilučių autoriui, kuris yra taip pat vienas iš portalo “Vakarų Lietuvos medicina” steigėjų, toks įspėjimas jau yra trečias. Pirmuosius du  J. Sąlyga atsiuntė “Vakarų Lietuvos medicinos” redakcijai. Žurnalistės klausinėjamas jis paprašė pateikti klausimus raštu, tačiau į gautus klausimus neatsakė, tik informavo apie pradėtus teisinius veiksmus. Tame laiške jis klausė: “Iš kur  23 milijonai?”. Po kiek laiko buvo paviešinta visa informacija apie 23 milijonus ir J. Sąlygai vėl nusiųsti klausimai. Tuomet jis vėl atsisakė atsakyti, ir vėl teigė, kad imasi teisinių veiksmų.

Tarp J. Sąlygai pateiktų klausimų buvo ir toks: „Ar galite patvirtinti faktą, kad Jūs 2007-2010 metais buvote vienas iš medicinos centro "Jolsana" akcininkų? Jei taip, gal galite pasakyti, už kokias lėšas buvo įsigytas žemės sklypas medicinos centro "Jolsana" statybai? Už kokias lėšas buvo statoma "Jolsana"?  Ar Jūsų šeimos nariai (žmona ir sūnus) šiuo metu yra "Jolsana" akcininkai?”

Kaip atsirado “Jolsana”? 

2007 – 2010 metais Jonas Sąlyga kartu su žmona Jolanta Sąlygiene buvo UAB “Jolsana” akcininkais. J. Sąlygienė buvo ir iki šiol yra “Jolsanos” direktorė, ji taip pat dirba ir ginekologe Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2010 metais svarstė, ar J. Sąlyga nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, kai nenusišalindavo nuo klausimų, kurie buvo susiję su sutuoktinės darbu, svarstymo.

Panašu į tai, kad VTEK arba visai neatkreipė dėmesio į faktą, arba nežinojo, kad J. Sąlyga ir J. Sąlygienė tuo metu buvo ir UAB “Jolsana” akcininkais. 2010 metais J. Sąlyga akcijas perleido sūnui.

Kadangi analizuojant KJL sukauptas lėšas bus grįžtama į 2007 metus, tikėkimės, kad auditas atsakys ir į klausimą, ar nėra kokių nors įtartinų finansinių srautų ar kitų verslo ryšių tarp Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir UAB “Jolsana”.

Ministerija taip pat turi atsakyti į visai Lietuvos visuomenei rūpimą klausimą: ar ligoninės vyr. gydytojas gali būti privataus medicinos centro akcininku? Ar tai nėra privačių ir viešųjų interesų konfliktas? Gal ministerija ir gali pateikti atsakymą į šį klausimą, tačiau klausimas apie “Jolsanos” statybų, įrangos ir žemės įsigijimo finansavimą ir kitas aplinkybes peržengia jos jurisdikcijos ribas.