1 iš 4 pacientų vizito pas gydytoją laukia ilgiau kaip 3 mėnesius

Ketvirtadaliui Lietuvos pacientų (23 proc.), kuriems būtina patekti pas gydytoją specialistą, vizito viešojoje gydymo įstaigoje tenka laukti ilgiau nei 3 mėnesius, atskleidė naujausias tyrimas. Ilgas laukimo laikas turi ir tiesioginių pasekmių − beveik pusė apklaustųjų susidūrė su situacija, kai laukiant paskirto vizito jų sveikatos būklė pablogėjo, – rašoma „Lietuvos draudimo“ pranešime žiniasklaidai. 

„Mūsų tyrimas atskleidė, kad pacientams norint patekti pas gydytojus specialistus valstybinėse gydymo įstaigose neretai tenka laukti itin ilgai. Dažnai vizito pas kardiologą, akių gydytoją, dermatologą ar kitos srities gydytoją laukiama ilgiau nei 90 dienų. Dar bene trečdalis apklaustųjų vizito pas konkrečios srities specialistą laukia 2–3 mėnesius. Be to, papildomai reikia skaičiuoti ir laiką, kurį pacientai sugaišta laukdami, kol pateks pas šeimos gydytoją dėl siuntimo“, – sako Audrius Zinevičius, specializuotos rizikos draudimo ekspertas.

Pasak jo, tyrimas taip pat atskleidė, kaip jaučiasi šalies gyventojai tais atvejais, kai medicininės pagalbos tenka laukti ilgiau nei norėtųsi.

„Beveik pusė respondentų prisipažino nerimaujantys, kad dėl ilgo laukimo laiko liga paūmės arba jų sveikatos būklė dar labiau pablogės. Daugiau nei ketvirtadalis gyventojų tokiose situacijose jaučiasi labai nesaugūs, dar panaši dalis – beviltiškumo jausmą. Tad kyla klausimas, kokios įtakos šie neigiami jausmai turi fizinei pacientų būklei“, − komentuoja A. Zinevičius.

Kokia streso įtaka ligos eigai

Šeimos gydytojas Ignas Klėjus sako, kad fiziškai sunegalavę pacientai natūraliai pradeda jaustis kur kas labiau pažeidžiami ir emociškai. Tam įtakos turi ne tik fizinis diskomfortas ar skausmas, bet ir nežinomybė.

„Kai kyla baimė dėl savo ateities, o patekti pas gydytoją sudėtinga, nežinomybė gali stipriai paveikti žmogaus emocinę būseną ir gyvenimo kokybę. Iš savo gydymo praktikos pastebiu, kad laukimas, nežinia ir baimė kartais vargina labiau nei pati liga – net jei laukti tenka tik kelias dienas. O kai laukimo laikotarpis tampa ilgesnis, emociškai jautresni žmonės ima nerimauti dėl kiekvieno kūno pojūčio, savarankiškai ieško informacijos internete ir taip dar labiau save įbaugina“, − sako I. Klėjus.

Pasak gydytojo, tokia savijauta ilgainiui išsekina, ir pacientams gali sutrikti miegas, kilti nerimas ar net atsirasti fizinių simptomų, kuriuos sukelia ne pati liga, o ilgalaikė stresinė būsena.

„Todėl galimybė operatyviai gauti gydytojo konsultaciją veikia kone kaip terapija. Kartu su gydytojo konsultacija žmogus gauna ne tik atsakymus apie savo sveikatos būklę, bet ir kontrolės jausmą. Žinojimas suteikia ramybės, padeda psichologiškai lengviau priimti situaciją, leidžia planuoti tolimesnius gydymo etapus, jei tokių reikia“, − pastebi I. Klėjus.

Kaip greičiau patekti pas gydytojus

Bendrovės atstovas A. Zinevičius atkreipia dėmesį, kad tyrimo rezultatai atskleidė ir kitą negatyvų ilgo laukimo poveikį. Beveik pusė apklaustųjų bent vieną kartą susidūrė su tokia situacija, kai dėl ilgų eilių pas gydytojus jų pačių ar šeimos narių sveikata dar labiau pablogėjo.

Pasak draudimo eksperto, šios priežastys skatina ieškoti būdų, kaip efektyvinti pacientų srautus, trumpinti laukimo laiką ir skatinti gyventojus rūpintis savo sveikata nelaukiant, kol simptomai taps dar rimtesni.

„Stebime tendenciją, kad daugėja gyventojų, kurie naudojasi privatiems asmenims skirtu sveikatos draudimu. Viena iš pagrindinių to priežasčių – galimybė greičiau patekti pas šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą. Mat dauguma (70 proc.) šalies gyventojų sako, kad būtent tai jiems yra svarbiausias veiksnys renkantis sveikatos priežiūros paslaugas“, – sako A. Zinevičius.

Jis priduria, kad naudojantis privačiu sveikatos draudimu gaunama galimybė rinktis tiek iš valstybinių, tiek iš privačių sveikatos priežiūros įstaigų ir jose dirbančių gydytojų – pacientai reikiamą pagalbą gali gauti greičiau, dėl ko jaučiasi saugiau ir ramiau.

„Ši draudimo rūšis suteikia sąlygas greičiau pasirūpinti sveikata, o neretai ir užkerta kelią rimtoms ligoms. Mūsų duomenimis, pačios populiariausios yra šeimos gydytojų, psichologų, akušerių-ginekologų ir ortopedų-traumatologų konsultacijos“, − komentuoja draudimo ekspertas.

Pasak A. Zinevičiaus, draudikai pastebi augantį susidomėjimą nuotolinėmis šeimos gydytojų konsultacijomis. Tokios konsultacijos leidžia greitai ir patogiai bet kurioje šalies vietoje ar užsienyje gauti šeimos gydytojo konsultaciją rūpimu klausimu be fizinio vizito pas gydytoją.

Tyrimą apie Lietuvos gyventojų naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2025 metų rugsėjo mėnesį buvo apklausti 1017 šalies gyventojų (18–75 metų).