Lietuvoje bus organizuojami paskutinės pagalbos mokymai(1)

Lietuvos, kaip ir visos Europos, visuomenė – sensta, tad natūralu, kad šiandien medikai vis dažniau susiduria su pacientais, sergančiais itin sunkiomis, nepagydomomis ligos. Tačiau svarbu, kad net ir esant tokiai sudėtingai situacijai žmogus gyventų kuo labiau įprastą ir visavertį gyvenimą, o jo išėjimas iš šio pasaulio būtų orus. Dėl to šiandienos medicinoje vis svarbesnis vaidmuo tenka paliatyviosios pagalbos specialistams.

Reklama

Centro poliklinikos Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos vedėjas Marius Čiurlionis įsitikinęs, kad daug žmonių Lietuvoje nežino ar labai mažai žino, kas tai per pagalba ir kokie specialistai ją teikia.

Paliatyvios medicinos siekis – mažinti, slopinti ir kontroliuoti ligos sukeliamus nemalonius simptomus, pavyzdžiui, skausmą, pykinimą, nerimą, kad išėjimas iš šio pasaulio būtų ramus ir orus. Tarp paliatyviosios pagalbos paslaugų ir dvasinė bei psichologinė parama tiek ligoniui, tiek jo artimiesiems. Dėl to komandoje paprastai dirba ne tik gydytojas, slaugytojas ir pastarojo padėjėjas, bet ir socialiniai darbuotojai, pasichologai. Mokslininkai jau yra įrodę, kad geresnė gyvenimo kokybė teigiamai veikia ligos eigą.

Bendros sistemos kūrimas

Neseniai Vokietijos mieste Frankfurte vyko paliatyviosios medicinos specialistų iš Škotijos, Danijos, Slovėnijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos susitikimas, kurio metu buvo kuriamas paliatyviosios pagalbos mokymo modulis, kuris būtų diegiamas visoje Europoje. Šiame renginyje dalyvavo Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Audronė Juodaitė Račkauskienė ir Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos vedėjas M. Čiurlionis. Į susitikimą Vokietijoje drauge kurti bendrus visai Europai paliatyviosios pagalbos mokymus buvo kviečiami atvykti atstovai iš šalių, kurios yra aktyvios ir inicijuoja pokyčius paliatyviosios medicinos srityje.

„Paliatyvioji pagalba dar kitaip vadinama paskutiniąja pagalba. Visi esame girdėję apie pirmąją pagalbą ir jos mokymus, tačiau visuomenei juk yra reikalingi ir paskutinės pagalbos mokymai. Tai yra vokiečių inicijuota socialinė iniciatyva, kurios tikslas - išmokyti teikti pagalbą mirštančiajam ir šviesti visuomenę, kad žmonės, kurių aplinkoje miršta artimas žmogus, žinotų, kaip jam padėti, t. y. nusimanytų apie tam tikrus fiziologinius, anatominius, dvasinius, religinius ir socialinius aspektus“, – pasakoja M. Čiurlionis.

Vokietijoje susirinkę paliatyviosios medicinos specialistai ieškojo sprendimo, kaip sukurti vienodą mokymo sistemą visoms Europos šalims. Ją į savo šalis sugrįžę specialistai testuos, t. y. organizuos pirmuosius mokymus visuomenei ir stebės, kokia yra žmonių reakcija, gal kokia nors informacija yra nepriimtina, kai kurioms socialinėms, kultūrinėms ar religinėms grupės. Kitąmet susitikę specialistai aptars mokymų savo šalyse rezultatus, diskutuos ir ieškos sprendimų, leidžiančių patobulinti sukurtą paliatyviosios pagalbos mokymų modulį.

Jau artimiausiu metu Vilniaus miesto Centro poliklinikos paliatyviosios medicinos specialistai su sukurta mokymų programa keliaus po Lietuvą ir edukuos visuomenę, kaip teikti paskutinę pagalbą.

„Šviesime ne tik medikus, bet ir plačiąją visuomenę. Vyksime į tas vietas, kur galėsime tai daryti, kur rasime patalpas mokymams. Vokiečiai šiuos kursus organizuoja ir veda ne tik pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir ligoninėse, bet ir bažnyčiose, mokyklose, kultūros namuose. Kiek miestų aplankysime, priklausys nuo finansavimo, ar jo sulauksime. Nors tai yra švietėjiška misija, tačiau minimalių išlaidų yra“, – sako M. Čiurlionis.

Lietuva gali mokytis iš Vokietijos

Nors problemų, susijusių su paliatyviąja medicina, yra visose šalyse, tačiau nuo Vakarų Europos valstybių Lietuva dar gerokai atsilieka, daug pasimokyti galėtume iš Vokietijos. Viena pagrindinių problemų, pasak specialisto, yra realybės neatitinkanti įstatyminė bazė, paslaugų ir pagalbos neprieinamumas.

„Yra daug teisinių barjerų, kurie trukdo suteiki pagalbą laiku ir tiems žmonėms, kuriems jos reikia. Kita problema, kuri iki šiol Lietuvoje neišspręsta – apmokėjimas. Už darbą yra apmoka tik gydytojams, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams, tačiau pamirštami, , psichologai ir slaugytojų padėjėjai, kurių vaidmuo yra itin svarbus paliatyviojoje medicinoje“, – situaciją komentuoja M. Čiurlionis ir priduria, kad Lietuvoje kol kas labai mažai paliatyviosios pagalbos iniciatyvų – žinoma, kad šios paslaugos teikiamos tik Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.

Centro poliklinikos patirtis

Prieš daugiau nei 4 metus Centro poliklinika pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti slaugos namuose ir paliatyviosios pagalbos paslaugas, suintegruotas su informacinėmis technologijomis. Tai reiškia, kad pas pacientą į namus atvykęs slaugytojas ne tik atlieka reikiamas procedūras, pavyzdžiui, matuoja pulsą, kraujo spaudimą, padaro elektrokardiogramą, bet ir iškart rezultatus persiunčia paciento šeimos gydytojui, kuris juos įvertinęs priima sprendimą, susijusį su tolimesniu gydymu.

M. Čiurlionis neabejoja, kad jei Centro poliklinikos įgyvendinamas paliatyviosios pagalbos modelis būtų taikomas visoje šalyje, tai pagal šios srities medicinos paslaugų prieinamumą Lietuva būtų tarp Europos lyderių.