Persirgus gripu atgauti jėgas padeda haloterapija

Šiandien turbūt retas įsivaizduojame savo gyvenimą be druskos. Prieš maždaug 10–15 tūkstančių metų ji buvo pradėta vartoti maistui. Senovėje druska buvo ne tik daugelio receptų ingredientas, bet ir gydymo priemonė.

Reklama

Naudojama ji ir šiandienos medicinoje. Vienas iš druskos naudojimo būdų – haloterapija. Tai nevaistinis gydymo ir profilaktikos metodas, kai specialiai įrengtoje patalpoje – halokameroje – dirbtinai sukuriamas druskų kasykloms artimas mikroklimatas: į patalpos vidų per specialias angas pučiamas sausas druskos aerozolis, o pacientai kvėpuoja druska prisotintu oru.

Druskos kasyklos gydo

Dar XIX a. pirmoje pusėje buvusiose druskų kasyklose buvo pradėtos įrenginėti gydyklos. Vienas pradininkų – lenkų gydytojas Heliksas Bočkovskis, kuris įrengė gydyklą Veličkų druskų kasykloje. Taip pat nemažai vokiečių ir austrų gydytojų tuo laikotarpiu gydė savo pacientuskalnuose druskų kasyklų oru.

Teigiamas druskos kasyklų poveikis žmonių sveikatai išryškėjo ir II pasaulinio karo metu. Sužeistieji, ligoniai buvo slepiami druskos kasyklose. Pastebėta, kad čia jie greičiau pasveikdavo, beveik išnykdavo sergančiųjų bronchine astma dusulio priepuoliai, o kasyklose dirbę žmonės nesirgdavo jokiomis kvėpavimo takų ligomis.

Neseniai Vilniaus miesto Centro poliklinikoje (Pylimo g. 3) pradėjo veikti halokamera. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rasa Vyšniauskienė sako, kad joje pacientą teigiamai veikia ne tik druska, bet ir optimali santykinė drėgmė (40-70 proc.), temperatūra (18-24‘C) ir nejautrinanti aplinka.

Padeda nuo daugelio ligų, bet ne visiems tinka

„Druskų kambario procedūros tinka pacientams, sergantiems lėtinėmis ar užsitęsusiomis ūmiomis kvėpavimo organų ligomis, odos ligomis, o taip pat persirgus sezoninėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Pavyzdžiui, persirgus gripu apsilankymas druskų kambaryje padeda greičiau atstatyti nuo ligos nusilpusį organizmą. Druskos dalelės tokios mažos, kad pasiekia ne tik viršutinius, bet ir apatinius kvėpavimo takus, nusėda ant odos paviršiaus. Todėl gydant odos ligas rekomenduojama apnuoginti pažeistas vietas. Kvėpuojant tokiu oru kvėpavimo takų gleivinė tampa atsparesnė aplinkos dirgikliams, mažėja bronchų gleivinės uždegimas, palengvėja kosulys, pagerėja atsikosėjimas, kvėpavimas pro nosį, gerėja odos būklė. Haloterapija taip pat padeda esant įvairiai alergijai, imuninės sistemos nusilpimui, taip pat depresinei būklei. Žmonės, dirbantys Vilniaus miesto centre, apsilankyti haloterapijos procedūroje, kurių metu atsipalaiduojama ir pasirūpinama savo sveikata, gali ir tiesiog per pietų pertrauką. Šiais laikais visi labai užsiėmę, todėl teisinasi, kad daug kam, o dažnai pasirūpinti ir savo sveikata tiesiog pritrūksta laiko, bet planuojant laiką, peržiūrint ir tinkamai susidėliojant prioritetus, jo tikrai galima rasti“, – įsitikinusi Centro poliklinikos gydytoja.

R. Vyšniauskienės teigimu, haloterapijos negalima taikyti, jei yra ūmūs susirgimai – bet kokia infekcija, karščiavimas, kraujavimas, žymus skydliaukės funkcijos sutrikimas, esant pūlingiems susirgimams, hipertoninei ligai, III stadijos išeminei širdies ligai, nestabiliai krūtinės anginai, ūmiam širdies ritmo bei laidumo sutrikimui, organizmo fiziniam išsekimui, sergant onkologine, psichine liga ar apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.

Procedūroms reikia pasiruošti

Pacientai į procedūras turi atvykti tinkamai pasiruošę. Prieš procedūrą rekomenduojama išgerti stiklinę vandens, po jos – neiti iškart į šaltą orą, reikia 15-20 min. pailsėti. Prieš ir po procedūros negalima rūkyti.

Centro poliklinikoje druskų kambario procedūros trukmė vaikams – 30, o suaugusiems – 40 minučių. Rekomenduojamas kursas yra 8-15 procedūrų. Haloterapijos procedūras skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, atvykstant reikia turėti gydytojo siuntimą. Mokamai šiai paslaugai pacientas gali registruotis pats: haloterapijos kabinete, registratūroje ar paskambinęs į poliklinikos Skambučių centrą.