Vytautas Valevičius. Kodėl per daug gulime ar sėdime?

Neseniai gavau gražų JAV žemėlapį, kuriame valstijos paskirstytos pagal kūno masės indekso viršijimą. Arkanzaso valstijoje tokių yra net 36 proc. Tiesa, „lieknesnėse“ valstijose tokių tik 21 proc. Manau, jog tai nėra paguodžiantys dalykai. Mūsų žmonės vejasi Ameriką įvairiose srityse, storėjimo, deja, taip pat. Sunku tiksliai pamatuoti visas ligų priežastis, tačiau yra statistika, kuri leidžia atskleisti kai kurias mūsų negalių priežastis.

Reklama

Daugelis žmonių žino, kad svorio pertekliui didžiausią įtaką daro netaisyklingas valgymas ir perdėtas sėslumas. Aišku, kad paveldėjimas arba genetika gali pakeisti figūros formavimosi mechanizmus, tačiau paties žmogaus veikla gali ir čia daug ką pakeisti. Tiesa, tokių yra labai nedaug, o pirmos dvi grupės sudaro beviltišką daugumą.

Kol kas nesigilinsiu į priežastis, apžvelgsiu tik kai kuriuos statistinius duomenis, gautus iš 2014 metų Eurobarometro (už duomenis esu dėkingas KU daktarui L. Kraniauskui).

Pasaulio sveikatos organizacija parengė šias fizinio aktyvumo rekomendacijas:

5-17 m. asmenims rekomenduojama mažiausiai 60 min. kasdien užsiimti vidutinio (energijos kiekis – pulsas aukštesnis nei įprastai, galite kalbėti, bet negalite dainuoti) ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo veikla (energijos kiekis – pulsas stipriai aukštesnis nei įprastai, negalite kalbėti arba dūstate kalbėdamas).

Suaugusiems asmenims (18-64 m.) rekomenduojama 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo veikla 5 dienas per savaitę arba 20 min. intensyvaus fizinio aktyvumo veikla 3 dienas per savaitę. Taip pat galima derinti vidutinio ir intensyvaus fizinio aktyvumo užsiėmimus.

Dabar apie išvadas: Rizikos susirgti mažėjimo suvestinė lentelė (šaltinis):

Dabar laikas pažvelgti į klaipėdiečius. Kiek jų sportuoja kasdien? Atsakymas (pagal 2013 metų duomenis) – 12,5 proc. Kiek rečiau, t.y. 3-4 kartus per savaitę dar 6,2 proc. O niekada nesportuojančių klaipėdiečių susidaro net 34,4 proc. Kitais žodžiais, įprastai sportuojančių – aštuntadalis, visai atsisakančių – trečdalis miestiečių. Aišku, ją galima pakeisti ir kita veikla, pavyzdžiui, važiavimu į darbą dviračiu, sunkių daiktų kėlimu dirbant sode ir pan. Tačiau apklausos rodo, kad tokių žmonių Klaipėdoje 3,1 proc.. Niekada tokia veikla neužsiima 40,6 proc., o tik retkarčiais - dar 34,4 proc. Vadinasi, trys ketvirčiai suaugusių miestiečių tikrai neapkrauna savo kūno fiziniu krūviu.

Galime šiuos skaičius palyginti su mūsų kaimynų skaičiais. Kartą per savaitę mankštinasi ar sportuoja 70 proc. švedų, 68 proc. danų, 66 proc. suomių, 58 proc. olandų ir 54 proc. Liuksemburgo gyventojų

Aišku, labai įdomu pažiūrėti, kaip leidžiamas laisvalaikis. Sakykim, kiek laiko klaipėdiečiai sėdi prie kompiuterio ar priešais televizorių, galbūt su draugais prie stalo. Kai kurie (12,5 proc.) praleidžia sėdėdami daugiau nei 8 su puse valandos per dieną. 5-7 valandas praleidžia 28,1 proc., 6-8 valandas-15,6 proc. Sumuojant galima tvirtinti, kad sėdėdami ar priešais televizorių ar prie kompiuterio daugiau nei 6 valandas per dieną praleidžia per 57 proc. visų miesto gyventojų.

Čia vėl baigia pritrenkti skaičiai. Daugiau nei 8 su puse valandos sėdėdami praleidžia 25 proc. Danijos gyventojų, gyventojų iš Olandijos 25 proc., Švedijos piliečių 21 proc., Liuksemburgo gyventojų 20 proc., o Čekijos irgi 20 proc.

Tai kas gi nulemia tai, kad Lietuvos ir Klaipėdos gyventojai gerokai mažiau juda, daugiau sėdi ar net guli nei kiti mūsų giminingi kaimynai? Matyt, pirma reikėtų pabrėžti, kad buvome užmiršę (o kai kas ir neturėjo) tradiciją rūpintis savo sveikata. Antra, šiuolaikinis miesto gyvenimas skatina sėdėjimą, sėdimą gyvenimo būdą. Jį nugalėti galima dviem keliais – keisti nuostatas nuo pat vaikystės ir  pritaikyti aplinką fiziniam aktyvumui.

Fizinio aktyvumo skatinimui ar net jo lygio palaikymui yra svarbus mūsų pasaulis, aplinkos ypatybės, t.y. asmeninis saugumas ir fizinis miesto pritaikymas sportui arba bent vaikščiojimui. Pavyzdžiui, pėsčiųjų, dviračių takai ir keliai, jų būklė ir kokybė, atstumas nuo intensyvaus automobilių eismo, parkų bei rekreacijai skirtų teritorijų gausa, policijos pareigūnų patruliavimas jose, tualetų, prausyklų, prekybos kioskų, suoliukų buvimas, tinkamas šių vietų apšvietimas ir kt. – visa tai svarbūs aplinkos veiksniai, palaikantys ir skatinantys žmonių fizinį aktyvumą. Aplinka tampa kliūtimi aktyviai leisti laisvalaikį vaikams ir suaugusiesiems, kurie gyvena ankštoje, urbanizuotoje ir sportavimui nepritaikytoje miesto aplinkoje, kur kartais nėra ne tik tinkamai įrengto parko ar vaikų žaidimų aikštelės, bet net šaligatviai yra prastos būklės, arba gyvenantiems vietose, kur nėra visiškai jokios infrastruktūros. Nuvykimo ir parvykimo (transporto) problemos (per didelis atstumas, mažai visuomeninio transporto, asmeninės transporto priemonės nebuvimas ir pan.) kartais tampa neįveikiama kliūtimi senyvo amžiaus asmenims dalyvauti įvairiose fizinio aktyvumo programose (ar renginiuose) gerai įrengtose vietose. Noriu pabrėžti, kad senesnio amžiaus žmonių populiari fizinio aktyvumo rūšis yra vaikščiojimas, todėl fizinės aplinkos sąlygos daro tiesioginę įtaką ir jų vaikščiojimo įpročiams.

Apibendrinant galima teigti, kad gyventojų sveikatą bene labiausiai sąlygoja ta aplinka, kurioje jie gyvena: gatvė, šaligatvis, oras, kaimynas. Geroje aplinkoje gyvenama ilgiau, laimingiau, sveikiau.