Vaikų ligoninės gydytojų atliktas tyrimas atskleidė šių dienų paauglių miego problemas

Neseniai moksliniame medicinos žurnale publikuotas tyrimas atskleidė, kad 13 metų ir vyresnių vaikų vidutinė fiziologinė miego trukmė trumpėja. Paaugliai miega kiek daugiau nei 6 valandas per naktį, nors prieš dešimt metų atlikti tyrimai rodė, kad tokio amžiaus paaugliai miegojo daugiau nei septynias valandas. Be to, beveik nebeliko vadinamųjų vieversių: vaikai vėliau gula, ilgai negali užmigti, o pirmoji pamoka mokykloje daugumai yra kovos su snūduriavimu metas.

Reklama

Tyrime, kurį atliko Vaikų ligoninės gydytojai vaikų neurologai, buvo apklausta daugiau nei pustrečio šimto paauglių nuo 12 iki 18 metų, besimokančių Vilniaus ir Panevėžio mokyklose. Cirkadiniam miego ritmui išaiškinti buvo naudota tarptautiniu mastu patvirtinta anketa.

Pasak tyrimui vadovavusios Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėjos gydytojos vaikų neurologės dr. Rūtos Praninskienės, dabartiniams mokiniams neišvengiamai daug tenka naudotis kompiuteriu ir kitais prietaisais, kurių skleidžiama mėlynos spalvos apšvita prieš miegą slopina miego būdravimo ritmą reguliuojančio hormono melatonino sintezę.

Prieš trejus metus Vilniaus savivaldybės išleistu įsakymu 17 Vilniaus gimnazijų pakeitė pamokų pradžios laiką viena valandą vėliau, kad būtų sumažinta transporto kamščių problema, tačiau šis sprendimas turėjo būti palankus ir vaikams, kurių miego būdravimo ritmas, kaip rodo tyrimas, gerokai pasikeitęs.

Gydytojos vaikų neurologės dr. R. Praninskienės teigimu, grynų pelėdų ir grynų vyturių telikę mažuma. Daugiausia paauglių jau priskirtini tarpiniam, daugiau vakaro tipui, nes vaikai eina vėliau gulti, o prieš miegą kompiuteriu ar kitais prietaisais naudojasi per 80 proc. paauglių.

Tyrėjai nustatė, kad kas antram vaikui ryte sunku ar net labai sunku prabusti, o kas trečias paauglys vėliau ir mokykloje jaučiasi mieguistas. Dėl to kyla atminties problemų, sunku įsiminti informaciją.

Gydytoja pastebi, kad tam, kad informacija patektų į ilgalaikę atmintį, ypač svarbus gilus miegas pirmoje nakties pusėje. Jei tas laikas praleidžiamas ilgai vakarojant prie kompiuterio, vaikui įsiminti mokymosi medžiagą gali būti vis sunkiau.

Vėlyvesnė miego pradžia gali lemti ir polinkį į didesnį kūno masės indeksą, nes bevakarodami paaugliai išalksta, todėl nevengia užkandžiauti, o dieną vartoti stimuliuojančius energiją gėrimus.

Tyrimas atskleidė, kad dėl nerimo simptomų, kuriuos patiria apie 20 proc. paauglių, taip pat kaltas blogas miegas.

Visas pasaulis susirūpinęs, kad daugėja žmonių, turinčių miego problemų, nes miego sutrikimai lemia visuomenės sergamumą autoimuninėmis ligomis, daugėja psichoemocinių sutrikimų, vaikai turi mokymosi sutrikimų, skundžiasi galvos skausmais, lėtiniu nuovargiu, linkę į nutukimą, dažniau serga cukriniu diabetu.

„Miego sutrikimai lemia ir savireguliacijos nebuvimą nuo vaikystės, jie mažiau kuria, nebefantazuoja, nebemėgsta žaidimų su figūrėlėmis, dažniau žaidimą stebi ekrane, – pastebi gydytoja R. Praninskienė. – Tai gali lemti mokymosi sutrikimus, netgi polinkį nusikalsti vėlesniame amžiuje“.

Gydytojai vaikų neurologai pataria prieš miegą vengti ryškaus apšvietimo, televizoriaus, kompiuterio, nevartoti turinčių kofeino ir kitų stimuliuojančių gėrimų. Patariama, kad kompiuterio ekranas nebūtų žydras, nes mėlyna spalva slopina melatonino sintezę.

Gydytojai, konsultuodami miego sutrikimų turinčius paauglius, prieš beprasidedantį egzaminų laikotarpį norintiems įtvirtinti žinias pataria verčiau atsikelti egzamino dieną anksčiau ryte, o ne praleisti bemiegę naktį besimokant.

Atliktas tyrimas paskatino Vaikų ligoninės gydytojus neurologus toliau tyrinėti vaikų miego problemas. Nuo 2009 m. Vaikų ligoninė vienintelėje šalyje vaikų miego laboratorijoje pradėjo tirti vaikus, turinčius miego sutrikimų polisomnografu. Juo diagnozuojami vaiko kvėpavimo sutrikimai miego metu, narkolepsija, parasomnijos, neramių kojų sindromas, periodiniai galūnių judesiai. Šiais metais ligoninės specialistai pasirengę įdiegti naują metodą – aktigrafijos tyrimą, kuris leis diagnozuoti miego būdravimo ritmo sutrikimus.

Medicininėje literatūroje jau prieš dešimtį metų buvo duomenų, kad net 40 proc. paauglių turi miego būdravimo ritmo sutrikimų, taigi tyrėjai linkę manyti, kad dabar tokių paauglių yra dar daugiau.

AR ŽINOJOTE?

Kasmet kiekvieną paskutinį penktadienį prieš pavasario lygiadienį minima tarptautinė miego diena.

Šią dieną norima atkreipti dėmesį į miego problemas, nes daugumos miego sutrikimų galima išvengti arba išgydyti. Deja, tik trečdalis sergančiųjų ieško profesionalų pagalbos.

Yra žinoma, kad apie 35 proc. žmonių paprastai skundžiasi negalį kaip reikiant išsimiegoti.

JAV duomenimis, kasmet apie 71 tūkst. asmenų patiria traumas, o apie 1550 miršta dėl nelaimių, įvykusių dėl miego sutrikimų. Klaidos darbe 46 proc. dažniau pasitaiko miego sutrikimų turintiems žmonėms. Kasmetinės nemigos padarytos žalos sąnaudos sudaro apie 92,5 mlrd. dolerių.

Nuotr. Vaikų ligoninės gydytojai vaikų neurologai šiandien ryte paminėjo Tarptautinę miego dieną