Praktikuoti jogą vaikams saugiau nei suaugusiesiems
Nors daugelis mano, kad joga vaikams nuobodi, gyvenimo meno mokytoja Jūratė Ramanauskaitė LRT RADIJUI teigia, kad ši veikla vaikams ne tik naudinga bei įdomi, bet ir saugi. „Vaikai beveik niekada nepersitempia. Skirtingai nei suaugusieji, jie nelenktyniauja su savimi ir dirba pagal galimybes“, – teigia J. Ramanauskaitė.
Nors joga vis dažniau siejama su gera savijauta ir ligų prevencija, vis dar manoma, kad ši veikla nuobodi vaikams. Tačiau, gyvenimo meno mokytojos Jūratės Ramanauskaitės teigimu, vaikų joga skiriasi nuo suaugusiųjų jogos, o teiginys, kad ji neįdomi vaikams, tėra mitas.
„Vaikų joga daug dinamiškesnė. Aktyvi veikla padeda atsipalaiduoti, ir vaikai labai giliai medituoja“, – teigia J. Ramanauskaitė.
Ji priduria, kad vaikai ne tik atkartoja tai, ką rodo mokytojas, bet ir kelia sudėtingus klausimus. „Mokydami vaikus dainuoti „om“, paaiškiname, kad tai pirmapradis garsas, kurio vibracijos susijusios su žemės sukimosi vibracijomis. Vaikai ima klausinėti labai sudėtingų dalykų, todėl turiu prašyti asistentų fizikų, kad jie vaikams papasakotų apie greitintuvus, mažąsias daleles, nes pati negalėčiau tiksliai to paaiškinti“, – pasakoja gyvenimo meno mokytoja.
Anot J. Ramanauskaitės, jogos nauda vaikui įvairiapusė. Ji sako, kad, užsiimdami joga, vaikai suvokia savo kūno vertę ir būtinybę jį saugoti. Be to, joga padeda kovoti su stresu, kurio vaikai patiria išties daug.
„Pasižiūrėjęs vieną meninį filmą, vaikas išgyvena tiek skausmo ir džiaugsmo, kiek, neturėdamas televizoriaus, jis galbūt patirtų per dalį savo gyvenimo. Visa tai kaupiasi jo nervų sistemoje, – aiškina J. Ramanauskaitė. – Joga, meditacija, kvėpavimo pratimai tokius dalykus išvalo, sudeda į lentynėles, kad jie liktų tik kaip įspūdžiai iš kino filmo ir vaikui nedarytų psichologinės įtakos.“
Viešojoje erdvėje dažnai girdima, kad jogos negali praktikuoti stuburo problemų turintys žmonės, o netinkamai atliekant pratimus galima pakenkti sau. Gyvenimo meno mokytoja sako, kad tokių problemų gali kilti tik suaugusiesiems, nes vaikai viską daro natūraliai.
„Vaikai beveik niekada nepersitempia. Skirtingai nei suaugusieji, jie nelenktyniauja su savimi ir dirba pagal galimybes“, – teigia J. Ramanauskaitė.
Jos įsitikinimu, jogos pagrindų turėtų išmokti kiekvienas vaikas, be to, joga būtų ypač naudinga mokyklose.
„Kai kuriuos pratimus, tokius kaip „Pranayama Bhastrika“, rekomenduočiau atlikti prieš pamokas. Tokie pratimai suteikia budrumo, todėl juos atliekantiems vaikams geriau sektųsi kontroliniai darbai ir testai“, – pataria J. Ramanauskaitė.
Jogos užsiėmimai dažnai įtraukiami į įprastą vaikų sporto veiklą, vasaros stovyklas. Vis dėlto ten kaip joga dažniausiai įvardijami paprasti tempimo pratimai, „žvakės“, „tilteliai“. Todėl vėliau žodis „joga“ vaikams siejasi su nuobodžia veikla. Bet, kaip tvirtina J. Ramanauskaitė, iš tikrųjų joga vaikams suteikia daug džiaugsmo – Šri Šri Ravi Šankaras yra sakęs, kad visi vaikai gimę jogais.
Susiję straipsniai
