Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Kad kontaktiniai lęšiai nepakenktų regėjimui

Audrė Bartaševičiūtė | Šaltinis: vlmedicina / asmuo | 2014-02-10 00:01:57

Kontaktiniai lęšiai – puikus ir patogus mokslo atradimas regėjimo problemų turintiems žmonėms. Ypač tiems, kurie nemėgsta akinių arba niekaip neranda jų veidui tinkamų akinių rėmelių. Taip pat daug sportuojantiems ar judantiems. Visgi tokios „antrosios akys“ reikalauja ypatingos priežiūros ir higienos. Į kontaktinių lęšių priežiūrą numojus ranka, galima dar labiau pakenkti kone vienam svarbiausių jutimų – regai.

Kontaktiniai lęšiai
© Fotolia.com

 

Maži, skaidrūs diskeliai

Kontaktiniai lęšiai – maži, itin ploni plastikiniai diskeliai, pritaikyti „gulėjimui“ ant ragenos paviršiaus. Ragena yra skaidrus mūsų akies audinys akies priekyje, apsuptas baltos odenos.

Kontaktiniai lęšiai dažniausiai naudojami neryškiam matymui dėl toliaregystės, trumparegystės ar astigmatizmo koreguoti. Esant šiems regėjimo sutrikimams, vaizdas nėra tinkamai fokusuojamas akies tinklainėje, todėl aiškus regėjimo signalas negali būti nusiųstas smegenims.

Kontaktiniai lęšiai prilimpa prie ašarų plėvelės, todėl mirksint lęšis praeina pro voką ir neturėtų būti jaučiamas joks diskomfortas. Mirksėjimas kartu leidžia gamintis naujoms ašaroms, drėkinančioms akį po kontaktiniu lęšiu.

Akies paviršius ne tik drėkinamas. Po lęšiu turi patekti pakankamas kiekis deguonies.

Kai kada specialiais kontaktiniais lęšiais gydomos ir tam tikros ragenos, voko, junginės ligos, kurių akiniais neišgydysi.

Pirmieji kontaktiniai lęšiai pradėti gaminti ir naudoti dar 1950 metais. Tai buvo kieti plastikiniai lęšiai. Dėl lęšių nepralaidumo deguonies molekulėms, jie dažnai sukeldavo aibę problemų. Pavyzdžiui, akių dilgčiojimą, paraudimą, mirguliuojantį matymą, bendrą diskomfortą. Šiais laikais tokie lęšiai beveik negaminami ir akių ligų gydytojų neskiriami dėl minėtų šalutinių poveikių. Be to, rinkoje atsirado inovatyvesnių, patogesnių ir saugesnių kontaktinių lęšių. Populiariausieji jų – minkšti kontaktiniai lęšiai, atsiradę 1970 metais ir šiuo metu naudojami apie 80 proc. lęšių nešiotojų. Šių lęšių minkštumą lemia juose esantis didelis kiekis vandens. Minkšta tekstūra, lankstumas vartotojui suteikia pakankamą komfortą.

Gerokai rečiau nešiojami naujesnės kartos kietieji, orui laidūs lęšiai, pradėti gaminti 1979 metais. Nepaisant to, jog deguonies šie lęšiai praleidžia šiek tiek mažiau nei minkštieji, jie nešiojami astigmatizmui ar labai didelei trumparegystei, toliaregystei koreguoti. Šiuos lęšius prižiūrėti lengviau.

Ilgainiui iš dviejų pagrindinių lęšių rūšių sukurtos kitos. Pavyzdžiui, vienadieniai lęšiai, pailginto nešiojimo lęšiai (lęšius jų neišsiimant galima nešioti daugiau nei šešias paras), netgi spalvoti lęšiai. Pastarieji netgi būna su dioptrijomis arba be jų – jei šiaip sumanytum trumpam iš žaliaakio virsti rudaakiu. Tiesa, optometrijos specialistai iš Honkongo politechnikos universiteto po 2013 metais rugpjūtį vykdyto tyrimo spalvotiems lęšiams paskelbė negailestingą verdiktą. Ištyrus 15 spalvotų lęšių prekės ženklų nustatyta, jog daugelio jų spalvinis pigmentas lengvai atsiskiria nuo lęšio, jį nestipriai patrinant tarp pirštų. Tokie atsiskyrę pigmentai lengvai patenka į akį, ją dirgina. Be to, ištyrus mėginius nuo spalvotų lęšių paviršiaus pastebėta, kad įvairūs mikroorganizmai labiau veistis linkę būtent ant spalvotų kontaktinių lęšių.

Sveikatos problemos, kurias gali sukelti kontaktiniai lęšiai

Kai kurie žmonės išvis negali nešioti kontaktinių lęšių dėl per didelio akių jautrumo, sudėtingų oftalmologinių ligų ar netinkamų individualių higienos įpročių. Tačiau tie, kurie lęšius nešioti gali, turėtų atkreipti dėmesį į kartais jų arba netinkamos jų priežiūros sukeliamas sveikatos problemas. Pavyzdžiui, esant nepakankamai ašarų gamybai, vadinamosioms „sausoms akims“ (ypač būdinga vyresniame amžiuje), lęšiai gali stipriai dirginti akies paviršių. Jei dar pro lęšį į akį nepatenka reikiamas kiekis deguonies, tikėtina ragenos hipoksija ir pažaida. Sukeliamas ne tik nemenkas diskomfortas, bet ir ragenos išopėjimas, infekcija. Išopėjimas išsivysto greitai, jaučiamas stiprus skausmas akių srityje, matomas paraudimas. Matymas - blausus. Negydant ragenos paviršiuje gali susidaryti randas ir retais atvejais netenkama regėjimo. Ragenos uždegimas dar vadinamas infiltraciniu keratitu. Gali pasireikšti ir konjuktyvitas – junginės uždegimas.

Ragenos išopėjimas ar kiti pažeidimai, susiję su ragena, būdingesni minkštus kontaktinius lęšius nešiojantiems žmonėms, mat didesnė tikimybė juos pernešioti ar užmiršti ir pasilikti nakčiai. Taip pat minkštus lęšius reikia kruopščiau ir atidžiau prižiūrėti.

Kita dažna problema ilgą laiko tarpą nešiojant tos pačios rūšies, priekinio ženklo ar pan. minkštuosius kontaktinius lęšius – išsivysto padidėjęs akių ir vokų jautrumas. Sumažėja kontaktinio lęšio judrumas ant akies paviršiaus, daugėja išskyrų, parausta junginė. Tam, kad simptomai kuo greičiau praeitų, žmogus turi nustoti nešioti lęšius bent keliems mėnesiams ir tuomet pradėti nešioti kitokius lęšius bei naudoti kitokį lęšių skalavimo tirpalą. Apskritai, pastebėjus akių paraudimą, pajutus didesnį ar mažesnį diskomfortą, atsiradus išskyrų iš akių, reikia kuriam laikui nustoti nešioti kontaktinius lęšius ir kreiptis į savo akių gydytoją.

Naujosios kartos kietieji lęšiai taip pat gali lemti ragenos įbrėžimus. Dažniausiai tai nutinka adaptacijos laikotarpiu, tik pradėjus tokius lęšius nešioti. Taip pat, kai akis prisitaiko prie kietojo lęšio išgaubimo. Tokiu atveju galima jausti skausmą, ašarojimą. Akis turi būti drėkinama specialiais lašiukais ar geliais, naudojami antibiotiko tepaliukai.

Kai kada, nešiojant bet kurios rūšies kontaktinius lęšius, pasireiškia alerginės reakcijos, akių uždegimas. Alergija dažniausiai išsivysto, jei netinka lęšių priežiūros tirpalas, jo sudedamosios dalys. Uždegimas gali atsirasti po lęšiu patekus kokiam svetimkūniui. Pavyzdžiui, didesnei dulkelei, smėlio krisleliui, blakstienų tušo gabalėliui. Svetimkūnis raižys patį kontaktinį lęšį ir akies paviršių.

Akių sausumas, nešvarumai, svetimkūniai, nepakankamas kiekis deguonies gali sukelti ir voko uždegimą.

Infekciją gali sukelti ir nešvariai laikomi, lęšių skysčiu nepraplaunami lęšių konteineriai, nešvarumai nuo jų.

Pastaruoju metu oftalmalogai pabrėžia, kaip svarbu nenešioti kontaktinių lęšių maudantis baseine ar kokiuose nors vandens telkiniuose. Mat po lęšiu pakliuvę mikroorganizmai iš įvairių vandens telkinių ar baseino gali ilgam apsigyventi ant akies paviršiaus, skverbtis į gilesnius  audinius ir galiausiai sukelti apakimą. Lęšių nešiotojai turėtų vengti ir užterštų, prirūkytų patalpų – taip pat padidėja lęšių užterštumo tikimybė.

Tinkama kontaktinių lęšių priežiūra

Nešiojamų lęšių rūšis apibrėžia, kaip jais reikia rūpintis. Ilgalaikio nešiojimo, nakčiai neišimami minkšti kontaktiniai lęšiai reikalauja mažiau priežiūros, kaip ir lęšiai, skirti vienai dienai. Tačiau įprastiniai dviejų savaičių, mėnesio, trijų mėnesių lęšiai, kuriuos reikia išsiimti nakčiai, priežiūros reikalauja ženkliai daugiau. Ir ta priežiūra reikalinga ne tik tam, kad lęšis tinkamai ir kokybiškai atliktų savo funkciją, bet kad apsaugotume  akis nuo aukščiau išvardytų pažeidimų.

Lęšių priežiūros taisyklės labai paprastos, tačiau būtina jas visas žinoti ir laikytis. Pirmiausia, prieš išsiimant ar įsidedant kontaktinius lęšius, privalu švariai plauti rankas. Geriausia tam naudoti švelnų, bekvapį, neturintį sudėtyje aliejų ar kremų muilą. Riebi plėvelė iš muilo ne tik padengia rankų odą, bet ir gali nusėsti ant kontaktinių lęšių bei trikdyti matomumą.

Rankas nusausinti patariama sausu, švariu rankšluosčiu be jokių medvilninių atplaišų, išsikišusių pluošto dalelių.

Kad neįsibrėžtumėte į akį ar nesubraižytumėte paties kontaktinio lęšio, rekomenduojama nagus kirpti trumpai ir užapvalintai.

Jei naudojate plaukų laką, kvepalus, dezodorantą, kokį kitą purškiklį kūnui, purškite jį prieš dėdamiesi kontaktinius lęšius ir bent penkias minutes palaukite. Įsidėjus kontaktinius lęšius ir darant makiažą, stenkitės, kad jokia makiažo priemonė nepatektų į akis – nuo paprasto veido kremo iki pudros ar tušo. Dėl tos pačios priežasties kontaktinius lęšius išsiimkite prieš nusivalydami makiažą.

Įvairios kontaktinių lęšių rūšys reikalauja individualios priežiūros, tad pagal situaciją naudokite valomąjį, dezinfekuojamąjį lęšių skalavimo skystį, drėkinančius akių lašiukus, specialiai tam skirtus baltymines apnašas nuo lęšių pašalinančius valiklius. Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie akių lašai (tiek gydomieji, tiek drėkinamieji) dėl juose esančių konservantų netinka nešiojantiems kontaktinius lęšius. Jei prireiktų tokius lašiukus naudoti, lęšių turėsite kuriam laikui atsisakyti.

Niekada lęšiams praplauti nenaudokite vandens „iš po krano“, mineralinio vandens ar kitokio tam neskirto skysčio.

Valydami lęšius specialiu skalikliu, švelniai patrinkite tarp švarių pirštų ar pirštais ant delno bent pusę minutės. Seniau buvo populiarūs skalavimo skysčiai su užrašu „Nereikia trinti“. Po truputį toks užrašas nuo skysčių buteliukų dingsta, mat švelnus trynimas padeda mechaniškai pašalinti apnašas, baltymus. Todėl visuomet tai ir atlikite, nepriklausomai nuo to, kas parašyta ant skalavimo skysčio pakuotės.

Kontaktinių lęšių konteinerį keiskite ne rečiau kaip kas tris mėnesius, geriausia – kas mėnesį. Konteinerį taip pat skalaukite lęšių skysčiu, o kol lęšių nelaikote jame, leiskite natūraliai jam išdžiūti sausoje, vėdinamoje vietoje.

Prieš įsidėdami lęšius į akis, atkreipkite dėmesį, ar nėra ant jūsų lęšių kokių nešvarumų, plėvelės. Griežtai nerekomenduojama naudoti pažeisto, įtrūkusio kontaktinio lęšio.

Šaltiniai

American Optometric Association, Do’s and Don’ts. https://www.aoa.org/x5235.xml. Accessed on March 30, 2013.

American Optometric Association, What You Need to Know About Lens Hygiene and Compliance. https://www.aoa.org/x8024.xml. Accessed on April 1, 2013.

Association of Optometric Contact Lens Educators, Healthy Soft Contact Lens Habits. https://www.aocle.org/pdf/SCL%20Healthy%20Habits%202012.pdf. Accessed on April 1, 2013.

https://www.healthcentral.com/encyclopedia/408/346.html

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų