Kodėl kasmet reikia susitikti su akių gydytoju

Dar visai neseniai tokios akių ligos kaip glaukoma, katarakta ir amžinė geltonosios dėmės degeneracija vyresnio amžiaus žmonėms keldavo siaubą, nes siejosi su aklumu. Gydytojas oftalmologas medicinos mokslų daktaras Saulius Galgauskas sako, jog ankstyvos diagnostikos, tinkamų techninės pagalbos priemonių ir modernių medikamentų dėka vis dažniau pavyksta išvengti šių ligų sukelto aklumo.

Reklama

Regos reabilitacija

Kitų metų pradžioje pradėsiančios veikti Akių sveikatos klinikos veikloje numatyta informuoti visuomenę apie rimtas akių ligas, galinčias sukelti aklumą. Pasak šio centro konsultanto gydytojo oftalmologo dr. Sauliaus Galgausko, taip pat norima suteikti vadinamąją reabilitacijos paslaugą silpnaregiams ir akliesiems. Regos reabilitacijos centrai populiarūs Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje.

„Pas mus reabilitacija suvokiama kaip funkcijos sugrąžinimas pasitelkus tam tikras procedūras, tačiau regos reabilitacija reiškia kai ką kita. Pavyzdžiui, jei žmogus - silpnaregis, jam reikia parinkti tinkamas kompensacines priemones, kad jis geriau matytų, pritaikyti ir pakonsultuoti dėl didinamųjų stiklų, teleskopinių akinių ar įrangos, reikalingos dirbti kompiuteriu. Kartais esant nuolat progresuojančiam regėjimo silpnumui, žmogus susiduria su psichologinėmis ar socialinėmis problemomis. Jam išlikti darbo rinkoje ar neprarasti įprasto socialinio gyvenimo pasikeitus regėjimo būklei padėti galės regos reabilitacijos komandos specialistai. Po akių operacijų (glaukomos, akių tinklainės atšokimo, akies lęšiuko keitimo, po žvairumo operacijų) žmonėms prireikia vienokių ar kitokių reabilitacijos priemonių. Visišką regėjimo negalią turintys žmonės turi dar kitokių poreikių“, - aiškina gydytojas S. Galgauskas.

Jis įsitikinęs, jog visuomenę būtina nuolat informuoti apie regėjimo saugojimo svarbą, apie tam tikras ligas, refrakcijos ydas ir net apie korekcinių lęšių grėsmes.

Ar yra dėl ko mušti pavojaus varpus?

„Priminti žmonėms apie akių ligas verta. Aišku, atsiradus masiniam naudojimuisi kompiuteriais ir internetu pagerėjo žmonių informuotumas. Jau ir vyresni žmonės, kai išgirsta iš manęs apie kokią kataraktą ar glaukomą, eina namo „paguglinti“, - šypsosi daktaras.

Jis akių ligas skirsto į tokias, kurių gydymui reikia vaistų arba operacijos.

„Anksčiau maisto papildais būdavo gydoma amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Dabar ši liga jau turi savo medikamentus, atrandami vis nauji pagalbos būdai. Tačiau žmonės vis dar tiki maisto papildų galia. Tas noras ką nors pavartoti, kai ima prastėti regėjimas, yra natūralus ir suvokiamas, nes mes įpratę, jei blogai, ką nors gerti. Refrakcijos ydas – trumparegystę, toliaregystę ir astigmatizmą – nepriskiriu sunkioms akių ligoms. Tai galima koreguoti lęšiais, akiniais ar daryti operaciją. Tėvai neretai atveda vaikus ir būna labai susirūpinę, kad jiems reikia stiprių akinių. Sako, daug dioptrijų. Vertinčiau kaip ligą, jei yra didelis minusas (daugiau nei minus 8) ir tinklainės pakitimai (išplonėjimai, degeneracijos). Jeigu yra minus 2-3 ir be jokių tinklainės pokyčių, tai net ne liga, tai tiesiog refrakcijos yda. Tokios to žmogaus akys. Jeigu pacientas turi minus 8, jis nėra silpnaregis. Esmė, kaip žmogus mato su korekcija. Šiais laikais tampa svarbiausia, kiek gali padėti korekcinės priemonės. Tačiau tokie žmonės labiausiai ir nori vartoti vitaminus akims“, - sako gydytojas oftalmologas.

Darbo praktika S. Galgauskui parodė, jog turintieji refrakcijos ydas dažniausiai kenčia ir nuo sausų akių sindromo. Šį susirgimą gydytojas vadina  amžiaus rykšte ir mano, jog dėl jos tikrai galima mušti pavojaus varpais.

„Sausų akių sindromas sukelia žmogui nemažą diskomfortą, retesniais atvejais gali įsimesti infekcija, tačiau labiausiai kenčia žmogaus gyvenimo kokybė“, - sako medikas.

Kurios liga veda regėjimo praradimo link?

Pasak gydytojo oftalmologo S. Galgausko, kataraktos atveju lengviausia suteikti gydymą – po radikalaus gydymo pakeičiant lęšiuką atgaunamas regėjimas.

„Operacija yra kompensuojama ligonių kasų. Operacijos metu implantuojamas dirbtinis lęšiukas per mažą ragenos pjūvį, jo siūti nereikia, dabar lęšiukai yra minkšti, sulankstomi, turintys visokias apsaugas. Reikia tik laiku diagnozuoti. Pirmi simptomai – žmogus sako, kad silpsta jo regėjimas ir mato jis kaip pro rūką, kartais būna dvejinimasis viena akimi“.

Pasak medicinos mokslų daktaro, vis dar opia sveikatos problema išlieka glaukoma.

„Šią ligą reikia kuo anksčiau diagnozuoti. Glaukomos atveju siaurėja regėjimo laukas, žmogui atrodo, kad jis viską mato taip, lyg žiūrėtų pro vamzdį. Jeigu nepagausi ligos anksti, bus problemų, nes tai yra liga, kuri pažeidžia akies nervą. Jeigu nervas nedirba, jokios operacijos nepadės. Glaukomą galima diagnozuoti tik gydytojų reguliarių patikrinimų metu“, - pabrėžia medikas.

Jis kviečia visus, sulaukusius 40 metų, kartą per metus pasitikrinti akispūdį.

„Jeigu akispūdis pakilęs, tą gali pamatyti ir šeimos gydytojas, toliau atliekami kiti tyrimai – tikrinamas akiplotis, žiūrimas akies dugnas, atliekami sudėtingi tyrimai – akies nervo kompiuterinė tomografija, skaičiuojamos žuvusios skaidulos. Glaukomą diagnozuoti užtrunka ne vieną dieną. Tik po daugelio tyrimų ir stebėjimų, po kelių vizitų, jeigu matome, kad yra pakitimų akies nerve, skiriamas gydymas. Vien akies spaudimo padidėjimas ne visuomet reiškia, kad yra glaukoma. Diagnozavus glaukomą skiriamas pastovus gydymas – akių lašai. Jeigu akių lašai pajėgia stabilizuoti ligą, tuomet pacientas stebimas. Jeigu akių lašų nepakanka, tuomet atliekamas gydymas lazeriu arba antiglaukominė operacija. Tačiau tos procedūros negrąžina regėjimo, jos tik leidžia išsaugoti regėjimą tos pačios stadijos, kitaip sakant, pristabdo progresavimą“, - sako akių gydytojas.

Specialistas pagal pobūdį ir gydymo galimybes lygiomis laiko glaukomą ir geltonosios dėmės degeneraciją.

„Pastarosios ligos pagrindinis simptomas – dėmė prieš akį. Žiūrėdamas į veidą, žmogus jo nemato. Pradžioje būna neryškumas, simptomai, panašūs į kataraktos. Geltonoji dėmė atsakinga už centrinį regėjimą, jos pažeidimas ir sukelia tokius simptomus. Paskutiniais metais atsirado šios ligos gydymo galimybės, į akies obuolį leidžiami vaistai. Kelios injekcijos kas mėnesį operacinės sąlygomis“, - aiškina medikas.

S. Galgauskas sako, jog šiai ligai gydyti nuolat ieškoma sprendimų, jau yra sukurtas gydymo metodas su rentgeno spinduliais, vadinamoji radijo terapija. Tais spinduliais naikinamos naujos kraujagyslės, kurios formuojasi kaip ligos sukeltų pokyčių pasekmė.

Į grėsmingų akių ligų trejetuką dabar patenka diabeto sukelta komplikacija – diabetinė retinopatija. Tai lėtinės ligos pasekmė, kuri gali išsivystyti, jei diabetas prastai kontroliuojamas ar per trumpą laiką, jeigu liga yra agresyvios formos.

Kontaktiniai lęšiai

Tema, verta atskiro aptarimo, dr. S. Galgauskas vadina kontaktinius lęšius. Jo nuomone, tai auganti sveikatos problema, kuri jau dabar parodo, kas gali nutikti blogiausio.

„Žmonės labai liberaliai nešioja tuos lęšius – įsideda ir keletą metų nesirodo gydytojams, eidami miegoti jų neišima. Taip, lęšiai dabar labai modernūs, jie saugūs, gerai praleidžia deguonį. Tačiau kartkartėmis pasitaiko higieninio aplaidumo atvejų ir gali išsivystyti rimti uždegimai. Yra tekę matyti tokių situacijų, kai akyje išsivysto ragenos uždegimas, ji gali prakiurti, ją tenka persodinti. Labai retai gali net tekti atlikti akies pašalinimo operaciją“, - sako gydytojas.

Jis atkreipia dėmesį į tinkamą lęšių nešiojimą.

„Mūsų aplinkoje pilna mikroorganizmų. Netinkamai nešiojantiesiems lęšius yra didesnė rizika, kad tie mikroorganizmai ar grybeliai įsitaisys lęšiuke, o paskui persikraustys į akį. Jei kontaktinį lęšį pernešioji ar išimdamas sužeidi rageną, tuomet atsiveria vartai patekti visokioms infekcijoms. Grybelinis keratitas yra labai pavojingas, ilgai gyja, sugijus lieka ragenoje randai, tada jau kalbama apie ragenos persodinimą. Jeigu infekcija plinta į akies vidų, išsivysto visos akies grybelinis uždegimas, kartais tenka net šalinti akį“, - kalba gydytojas.

Jis visų, nešiojančių kontaktinius lęšius, prašo būti atsargius, laiku juos keisti, naudoti dezinfekcines priemones.

„Dar geriau naudoti vienadienius lęšius. Didžiausias jų pliusas - kad dėl dažno keitimo nespėja užaugti visokios bakterijos. Ilgiau tinkamus naudoti lęšius reikia mirkyti konteineryje su antiseptiku, vakare išėmus iš akies merkti į konteinerį ir taip kiekvieną dieną. Ne visuomet jauni žmonės pajėgūs laikytis tokios disciplinos, ypač jei lęšius renkasi tik akių spalvos korekcijai. Viskas einama link to, kad būtų kuo patogiau, kad nereikėtų į kelionę vežtis konteinerio, dezinfekcijos priemonės. Dabar tuos lęšius pakuoja kaip tabletes į blisterio pakuotes. Akį rekomenduoju drėkinti dirbtinėmis ašaromis. Jei žmogus vyksta į kelionę, keičiasi įprasta aplinka, nukenčia higiena, tuomet reikia lašinti antibiotikus“, - patarė daktaras.

Norisi pareplikuoti, kad dėl seniausio išradimo - akinių tokių problemų nekyla.

Gydytojas oftalmologas turinčiuos refrakcijos ydas ir vyresnius nei 40 metų žmones kviečia kartą per metus užsukti į akių gydytojo kabinetą.

„Įpraskite kasmet susitikti su savo akių gydytoju“, - šypsodamasis ragina medikas.