Oftalmologijos profesorius dr. C. Gustavo De Mores iš Niujorke įsikūrusio Kolumbijos universiteto medicinos centro (Columbia University Medical Center) ir kolegos pristatė sėkmingą tyrimą apie naujus lęšius ir glaukomą žurnale „Ophthalmology“.

Gali sukelti aklumą

Glaukoma – lėtinė akių liga, pažeidžianti akies optinį nervą ir laiku nediagnozavus bei nepradėjus gydymo galinti sukelti negrįžtamą aklumą. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje – matymas tampa tarsi “pro vamzdį”, tačiau pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų.

Skiriami du pagrindiniai glaukomos tipai. Dažniausia yra atviro kampo glaukoma, kurios metu kampas, per kurį nuteka akies skystis, yra atviras, tačiau nutekėjimas nepakankamas ir ilgainiui kaupiantis skysčiui ima didėti akispūdis. Uždaro kampo glaukoma gali baigtis greitu apakimu, nes visiškai užblokuojamas akies skysčio nutekėjimas.

Glaukoma dažniau serga vyresni nei 40 metų žmonės, taip pat turintys tokius rizikos veiksnius kaip cukrinis diabetas, arterinio kraujospūdžio svyravimai, migrena, trumparegystė ar toliaregystė.

Pagal Glaukomos tyrimų fondo (Glaucoma Research Foundation) duomenis, daugiau nei 3 milijonai amerikiečių serga glaukoma (Lietuvoje yra apie 32 tūkst. sergančiųjų) ir maždaug 120 tūkst. žmonių dėl šios ligos apanka. Glaukoma yra antra pagal dažnumą liga, sukelianti aklumą, pasaulyje.

Išmanieji lęšiai patikimesni

Dabar ligos progresavimas stebimas atliekant išsamius rutininius akių tyrimus, kurių metu pamatuojamas akispūdis (tai yra fiziologinis parametras, svyruojantis paros bėgyje).

Gali būti, kad akispūdis tiriant atrodo nepadidėjęs ir pakyla ne tuo metu, kai pacientas lankosi poliklinikoje. „Dabar taikomi tyrimai suteikia momentinę informaciją. Be to, akispūdis daugiausiai pakyla naktį, kuomet neįmanoma jo išmatuoti praktiškai“, – komentuoja tyrėjai.

Reklama

Bet mokslininkai surado išeitį: kontaktinius lęšius su įmontuotu jutikliu, kuris pagal lęšio išlinkimo pokyčius 24 val. per parą matuotų, kaip kinta akispūdis.

Tyrėjai išbandė naujuosius kontaktinius lęšius, pavadintus Sensimed Triggerfish, su 40 pacientų (40-89 metų), kurie serga atvirojo kampo glaukoma.

Per dvejus metus kiekvienas ligonis apsilankė mažiausiai 8 regėjimo patikrinimuose, skirtuose ligos progresui stebėti. Pastebėta, kad 50 proc. pacientų liga progresuoja lėtai, o kitai pusei – greitai.

Tiriamieji privalėjo nešioti išmaniuosius kontaktinius lęšius 24 val. (neišsiimdami jų ir miego metu).

Kai lęšio išlinkimas pakinta, elektrinis signalas pasiekia nešiojamą aparatą, kurį dėvi pacientas, o vėliau duomenys nusiunčiami gydytojui belaidžiu Bluetooth ryšiu.

Mokslininkai pastebėjo, kad pacientų, kuriems didžiausi lęšio išlinkimo pokyčiai pasireikšdavo naktį ir kurių nešiojamasis aparatas per visą laiką išsiuntė daugiausia pranešimų, glaukoma buvo sparčiai progresuojanti.

Taigi išmanieji lęšiai padeda nustatyti, kurie pacientai turi didesnę ligos progresavimo riziką.

Matavimai parodo, kurių pacientų būklė linkusi blogėti, o kurių yra sąlyginai stabili – to neįmanoma nustatyti dabar praktikoje taikomu momentiniu akispūdžio matavimu. Naujieji lęšiai padėtų stebėti ir gydymo efektyvumą, nes būna, kad medikamentų poveikis ilgainiui sumažėja ir, nieko neįtariant, regos nervo pakitimai nestabdomai progresuoja.

Lęšių naudojimui jau buvo pritarta kai kuriose Europos šalyse (Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Italijoje ir Austrijoje), tačiau JAV jie dar nepatvirtinti.

Belieka tikėtis, kad ši naujovė netrukus pasieks Lietuvą bei pagelbės daugeliui pacientų ir gydytojų.

Reklama