Atšilus orams žmonės vis labiau skuba dirbti ūkio darbus, o paskelbus karantiną dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos daug žmonių lieka namuose ir turi daugiau laisvo laiko. Ūkio darbus dažnai lydi įvairūs sužalojimai ir traumos, dėl kurių prireikia ir medikų pagalbos.
„Per paskutines 30 dienų į Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centrą dėl riešo ir plaštakos srities sužalojimų buvo atvykę 70 pacientų, – teigia Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius. – Sužalojimai įvairūs: nuo sumušimų iki kaulų lūžių, bet beveik pusė jų yra sudėtingos žaizdos, todėl reikalingos operacijos.“
Pasak Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovo prof. Ryčio Rimdeikos, nemažai sudėtingų traumų patiriama darbe, tačiau ir buitinės traumos būna sunkios. „Susižeidžiama su pjūklais, šlifuokliais ir kitais įrenginiais, kurie pakankamai galingi ir pavojingi. Ypač tada, kai nesilaikoma saugumo reikalavimų, o nuo technikos nuardomos apsaugos, – aiškina gydytojas. – Dažniausiai patiriamos traumos su elektriniais pjaunančiais mechanizmais. Netgi su nedidelio galingumo pjūklais nusipjaunami pirštai, sužeidžiami nervai, sausgyslės ir ilgam sutrikdoma rankos funkcija. Kai kada, įvykus techniniam įrangos gedimui, pavyzdžiui, atskilus šlifuoklio diskeliui, jo dalys gali įsmigti į ranką, veidą ar kitą kūno vietą. Tokios traumos ypač sunkios..
Gana dažnai traumos patiriamos naudojantis tokiais žemės ūkio mechanizmais kaip sėjamosios, žolės presavimo įranga, turinti besisukančias dalis. Jos dažnai įtraukia dirbančio žmogaus pirštinę ir taip sužalojami pirštai ar dalis rankos.
Profesorius R. Rimdeika pateikia rekomendacijas, kurios galėtų padėti išvengti sunkių sužalojimų ir traumų:
„Jei vis dėlto traumos nepavyko išvengti, svarbiausia stabilizuoti ir pakelti sužeistą galūnę, panaudojant pagalbines priemones, pavyzdžiui, skarą. Esant kraujavimui, žaizdą spausti steriliu tvarsčiu, taip pat šaldyti. Skausmui malšinti galima vartoti vaistus nuo skausmo, – pataria Skubios pagalbos skyriaus vadovas. – Nerekomenduojama sužeistų vietų šildyti, tai gali padidinti kraujavimą.“
Pasak L. Darginavičiaus, į skubios pagalbos skyrių tikslinga vykti, kai akivaizdžiai matoma sužeistos galūnės deformacija arba kraujavimas, spaudžiant žaizdą tvarsčiu bent 5 minutes, nesustoja. „Į priėmimą vykti reikėtų, jei žaizda gili ir ilga, joje įstrigę svetimkūniai arba esant nutrauktoms galūnėms, – aiškina Skubios pagalbos skyriaus vadovas. – Labai svarbu, jog tokiais atvejais žmonės negertų kavos, arbatos ar gaiviųjų gėrimų, nevalgytų ir neužkandžiautų.“
Atvykus į ligoninę bus įvertinti patirti sužalojimai ir suplanuotas gydymas. „Būkite kantrūs – esant dideliam pacientų srautui, tyrimų ar operacijos gali reikėti palaukti, nes pirmiausia bus tiriami ir operuojami sunkesnius sužalojimus patyrę pacientai, – aiškina R. Rimdeika. – Informuokite medikus apie gretutines ligas, vartojamus vaistus, infekcijas ar turėtus kontaktus su COVID-19 infekuotaisiais. Taip bus galima parinkti jums tinkamas apsaugos priemones, kuriomis būsite apsaugoti ir apsaugosite medikus nuo infekcijos plitimo.“
Šiuo metu pasaulyje paskelbta koronaviruso (COVID-19) infekcijos pandemija, todėl visur, įskaitant ir Lietuvos gydymo įstaigas, imamasi papildomų saugumo priemonių. Atvykusius į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių pacientai rūšiuojami. Kadangi vienas dažniausių simptomų karščiavimas, visiems pacientams matuojama kūno temperatūra. Pacientai, galimai sergantys COVID-19 infekcija, yra atskiriami nuo ja nesergančiųjų, pavyzdžiui, atvykusių dėl patirtų traumų ar kitų negalavimų. Pacientams, kuriuos planuojama stacionarizuoti, atliekami tyrimai dėl COVID-19. Prašome visų supratingumo ir bendradarbiavimo su medicinos personalu.