Vos prasidėjus paspirtukų sezonui – draudikai fiksuoja pirmąsias traumas

Elektrinių paspirtukų populiarumas Lietuvoje neslopsta, tačiau kartu su juo – ir nelaimingų atsitikimų bei patiriamų traumų skaičius. Draudikų duomenimis, dažniausiai fiksuojami galūnių ir galvos sužalojimai, todėl specialistai primena, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo Kelių eismo taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos visų elektrinių mikrojudumo priemonių naudotojai važiuodami privalo dėvėti šalmą.

Reklama

Kaip atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu pernai atliktas tyrimas, iš įvairių mikrojudumo priemonių, kurias naudoti renkasi suaugusieji ir vaikai, populiariausi yra paspirtukai – jais naudojasi 3 iš 4 respondentų.

„Didžioji dalis su elektriniais paspirtukais susijusių žalų yra priskiriama nelaimingiems atsitikimams ir traumoms, ir mūsų bendrovės duomenimis, vien pernai jų užfiksuota beveik 200 atvejų. Antroje vietoje pagal dažnumą yra turto nuostoliai, kai žala padaroma pačiam paspirtukui arba apgadinamas kitų asmenų turtas, pavyzdžiui, paspirtukais kliudomi automobiliai“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.

Dažniausiai nukenčia galūnės ir galva

Pasak eksperto, važiuojant elektriniais paspirtukais dažniausiai patiriami galūnių ir galvos sužalojimai. Pavyzdžiui, 2025 m. registruotos 47 rankų ir kojų traumos, arti 30 galvos ir veido sužalojimų, taip pat nemažai plaštakos ar riešo traumų. Gana dažnai fiksuojami įvairūs kitų kaulų lūžiai, kelių ir pėdų sužalojimai.

A. Juodeikis primena apie nuo šių metų sausio pradžios įsigaliojusį reikalavimą – važiuojant elektriniu paspirtuku dėvėti šalmą, kuris gali iki kelių kartų sumažinti rimtų galvos traumų riziką kritimo ar susidūrimo metu.

„Kadangi elektriniai paspirtukai gali pasiekti nemažą greitį, net ir palyginti nedidelis kritimas sukelia rimtų sužalojimų. Mūsų anksčiau inicijuoti tyrimai rodė, kad bene trečdalis (30 proc.) apklaustųjų niekada nedėvi jokių apsaugos priemonių, įskaitant šalmus“, – sako A. Juodeikis.

Nors paspirtukų sezonas šiemet dar tik prasideda, vien tarp didžiausio šalies draudiko klientų jau užfiksuotos pirmosios traumos. „Turimi mūsų duomenys rodo, kad dažniausiai sužalojimai patiriami tuomet, kai paspirtuko vairuotojai griūna nesuvaldę mikrojudumo priemonių. Pavasarį riziką susižaloti didina ir suprastėjusi kelių būklė – po žiemos atsiveria daugiau duobių, atsiranda dangos nelygumų. Ne vienas rimta trauma pasibaigęs įvykis yra susijęs būtent su nelygia ar duobėta danga“, – sako draudimo žalų ekspertas.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad pavasarį kelio danga dažnai būna šlapia, o anksti ryte ji taip pat gali būti ir pašalusi. Tokios sąlygos reikalauja didesnio atsargumo valdant mikrojudumo priemones.

A. Juodeikis primena, kad elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu. Vis tik, draudimo ekspertas pataria rinktis ne maksimalų leistiną, o saugų greitį.

Didžioji dalis paspirtukų − neapdrausti

Kai elektrinio paspirtuko arba elektrinio dviračio didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba didžiausias grynasis svoris siekia daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis daugiau kaip 14 km/h – tokią mikrojudumo priemonę privalu apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Visgi, kaip pastebi A. Juodeikis, dauguma gatvėse matomų ir naudojamų paspirtukų nėra tokie galingi, todėl nepatenka į šią kategoriją – jų drausti prievolės nėra.

„Svarbu žinoti, kad paspirtuko vairuotojui partrenkus pėsčiąjį, apgadinus automobilį ar kitą trečiųjų šalių turtą, jam kyla prievolė atlyginti padarytą žalą, kuri gali siekti šimtus ar tūkstančius eurų − tad civilinės atsakomybės draudimo apsauga rekomenduotina visais atvejais“, – sako A. Juodeikis.

Pasak eksperto, atsižvelgiant į tai, kad daugiausia su elektriniais paspirtukais susijusių žalų yra traumos, mikrojudumo priemonių vairuotojams patartina pasirūpinti ir asmens draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Ši draudimo rūšis skiria išmokas patyrus sužeidimus, lūžius, traumas ar kitus nelaimingus atsitikimus.

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė praėjusiais metais draudiko išmokėta traumų ir nelaimingų atsitikimų žalos suma siekė apie 1 tūkst. eurų.