Šiaulių medikai fiksuoja daugiau traumų

Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) pranešime žiniasklaidai rašoma, kad skubiosios medicinos pagalbos skyriuose per kelias dienas gerokai padaugėjo iškvietimų ir pacientų. Dažniausios suaugusiųjų traumos – nuo lengvų sumušimų iki sudėtingų vidaus organų sužalojimų, vaikų – sužalojimai, patirti mėgaujantis kalniukų pramogomis. 

Šventės ir sniegas atnešė ne tik džiaugsmą

Medikai pastebi, kad šventiniu laikotarpiu ypač padaugėjo nuo alkoholio apsvaigusių pacientų, o slidžios gatvės ir nepalankios oro sąlygos lėmė avarijų ir kritimų protrūkį.

„Įprastai per parą būna apie 20, kartais iki 30 traumas patyrusių pacientų, pavyzdžiui, sausio 2 dieną jų buvo bemaž pusšimtis. Visą gruodį vidutiniškai per parą mūsų komanda suteikdavo pagalbą 129 pacientams, sausio antrąją buvo pikas, kai apsilankė 172, o sausio 3 dieną – 155 pacientai. Tad galime daryti prielaidą, kad išties šventinės dienos ir iškritęs sniegas atnešė ne tik džiaugsmo, bet ir liūdnesnių pasekmių žmonių sveikatai“, – sako Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Karolis Kilčauskas.

Avarijose patirtos traumos – itin įvairios: nuo vidaus organų plyšimų iki veido srities lūžių. Dėl paslydimų ir kritimų į skyrių kreipėsi beveik dvigubai daugiau žmonių nei įprastai.

Vaikų skyriuje – žiemos pramogų pasekmės

Neramu buvo ir Vaikų skubiosios medicinos pagalbos skyriuje. Čia daugiausia darbo turėjo vaikų chirurgai ir traumatologai.

Medikai fiksavo ir šventinių naktų incidentus. Vienas nepilnametis į ligoninę pateko dėl fejerverko sukeltų veido nudegimų.

„Naujųjų naktis neapsiėjo be pasekmių vienam nepilnamečiui, kuris patyrė veido pirmo antro A laipsnio lengvą nudegimą ir nubrozdinimą. Džiaugiamės, kad akis liko nepažeista – išleistas gydytis ambulatoriškai. Paaiškino, kad priėjo pažiūrėti, iš kur fejerverkas šaudo. Taip pat buvo atvežta paauglė dėl smurto artimoje aplinkoje“, – komentuoja, RŠL Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovė, gydytoja vaikų chirurgė. Evelina Klepšytė-Janauskienė.

Savaitgalį budėjęs RŠL vaikų chirurgas Benediktas Jonuška sako, kad didelio vaikų traumų pokyčio nepastebėjęs, tačiau pasikeitė traumų specifika: „Daug vaikų pradėjo leisti laiką ant kalniukų, rogių, ledo, daugiausia pacientų buvo su žiemos pramogų traumomis. Vienas stacionarizuotas su skruostikaulio lūžiu – leisdamasis rogutėmis nuo kalno atsitrenkė į stulpą. Keli vaikai stebėti dėl nugaros traumų, patirtų atsitrenkus į įvairius objektus. Buvo ir tokių, kuriuos besileidžiančius nuo kalniukų su padangomis ar rogutėmis nutrenkė suaugusieji. Vienam mažajam pacientui nukritus ant ledo, teko siūti žaizdą“.

Jis pabrėžia, kad besimėgaujantys žiemiškomis pramogomis tėvai ir vaikai turi būti itin atsargūs: „Reikia saugoti ne tik save, bet ir kitus, ir labai atsakingai rinktis vietas žiemos pramogoms – kalniukus, kur nebūtų stulpų, pastočių, medžių ar gatvių, kur didėja tikimybė susitraumuoti.“

Žiemos pramogos: kur slypi didžiausi pavojai?

Medikai primena, kad žiemos sportas – smagus, bet rizikingas, ypač vaikams.

Slidinėjimas ir snieglenčių sportas

• Vaikai sudaro apie 30 proc. visų slidinėtojų ir susižeidžia dažniau nei suaugusieji.
• 80 proc. traumų įvyksta krentant.
• Slidinėjant dažniausiai nukenčia kelio sąnarys.
• Snieglentininkams būdingos riešo ir peties traumos – jos sudaro apie 20 proc. visų sužalojimų.
• 14 proc. traumų – galvos sužalojimai, ypač dažni 8–11 metų vaikams.
• Šalmas – būtina apsaugos priemonė.

Rogutės, padangos, čiuožynės

• Dažniausios traumos – susidūrimai, veido, galvos, pilvo sužalojimai, galūnių lūžiai.
• Saugiausia rinktis kalniukus be medžių, akmenų, duobių, tvorų, toliau nuo gatvių ir stovėjimo aikštelių.
• Rogutėse rekomenduojama sėdėti tiesiai, priglaudus kojas – jos skirtos vienam žmogui.
• Šalmas būtinas ir čia.

Kada geriau likti namuose?

• Nerekomenduojama pramogauti lauke, kai temperatūra žemesnė nei –18 °C.
• Vaikų negalima palikti be priežiūros.

Paslydimai: dažniausia žiemos trauma

Dauguma suaugusiųjų traumų – paslydimai. Medikai primena pagrindinę taisyklę:

„Jeigu slidu – eik kaip pingvinas!“

Kaip tai atrodo praktiškai:

• kūno svorį laikyti ant priekinės kojos;
• žingsniuoti mažais žingsneliais;
• kojas statyti plačiau nei įprastai;
• rankas laikyti laisvai šonuose, ne kišenėse;
• avėti žiemai pritaikytą avalynę;
• rinktis pabarstytas vietas, eiti per sniegą ar žolę;
• lipant laiptais – laikytis turėklų.

Kaip kristi saugiai?

• kelti rankas į viršų ir saugoti galvą;
• lenkti kojas per kelius;
• kristi ant šono ar sėdmenų – ten daugiau raumenų;
• nesiremti rankomis – taip dažniausiai lūžta riešai.