Natūropatai skelbia apie cheminių vaistų pavojus sveikatai, profesoriai pasakoja istorijas, kaip savigyda užsiimantys pacientai atsiduria ant mirties slenksčio, neprotingai vartodami žolelių antpilus. Tačiau iš gydytojų, savo darbo praktikoje taikančių tik šiuolaikės medicinos žinias, teko išgirsti įvairių požiūrių į alternatyviąją mediciną – nuo atviro abejojimo jos medicininiu poveikiu iki nuoširdaus palaikymo.
Savigyda vos nenužudė
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis įsitikinęs, kad alternatyvioji medicina reikalinga „kaip priedas prie tikrosios“. Ką profesorius atsakytų teigiantiems, jog, priešingai, pastaroji reikalinga tik ekstra atvejais? „Tokiais atvejais visada atsakau labai paprastai: „Kodėl jūs neatsisakote šitos medicinos ir neužsiimate vien tik alternatyviąja?“
V. Janušonis sakė esąs įsitikinęs, kad alternatyvioji medicina labiausiai padedanti turintiems psichologinių, o ne medicininių problemų, pacientams. „Tiems, kurie ja įtikėję, jos gydymo metodai ir efektyvūs, - sakė KUL vadovas. – Vienas iš veikimo principų ir yra placebas. Žinoma, tikėjimas – labai svarbus faktorius. Kai žmonėms niekas nebepadeda, serga vėžiu, tuomet ieško būdų. Važiuoja net į Lotynų Ameriką, moka didžiulius pinigus už kažkokį šventą vandenį ar panašiai. Jei žmogus karštai tiki, be abejonės, tai jam šiek tiek padeda“.
Ką profesorius atsakytų natūropatams, kurie akcentuoja, jog ir į cheminių medikamentų sudėtį įeina žolelės, tad juo labiau galima jas vartoji natūralias? „Taip, daugelio vaistų sudėtyje išties yra žolelių, - sutiko V. Janušonis. – Tačiau jos yra išgrynintos, pasvertos ir tiksliai dozuotos. O vienas žmogus nuo žolelių vos nenumirė. Į ligoninę atvežtas vyras buvo paguldytas tiesiai į reanimacijos skyrių – dėl stipraus apsinuodijimo. Kažkas jam pasakė, kad yra toks augalas, vadinamas skalopija, gydantis ir nuo vėžio, ir apskritai nuo visų ligų. Pats tą žolę užsiaugino, dar ir man parodė, kaip ji atrodo. Gėrė gėrė ir vos nenumirė. Gerai, kad tik vienas vartojo, o jau planavo visa šeima gerti šį žolelių antpilą“.
V. Janušonis pabrėžė, kad daugelis augalų turi stipriai veikiančių medžiagų. Nedaug vartojant, kaip ir musmirę, nieko nenutiks, bet nuo per didelio kiekio galima apsinuodyti.
Gydytojui atmintin įstrigusi ir kita pacientė – moteris, po krūtimi leidusis šlapimo injekcijas. „Iš pradžių net nežinojome, kas jai yra, juk žmogus tokių dalykų nepasipasakoja. Bet pakėlę krūtis pamatėme dūrius, tik tada moteris prisipažino, - pasakojo profesorius. – Ir tokių atvejų ne vienas, ir ne du. Jei alternatyvioji medicina naudojama „su protu“ ir pagrįstai – akupunktūra, žolelės – be abejo, šiek tiek žmonėms padeda. Aš nesu prieš alternatyviąją mediciną, bet jos metodus reikia taikyti išmintingai“.
Reikia kantrybės
Klaipėdos sveikatos priežiūros centro (KSPC) vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė tokių baisių istorijų iš savo darbo praktikos nepapasakojo, bet irgi pabrėžė, kad pripažįsta alternatyviosios medicinos paslaugas, teikiamas tik profesionalų, o ne „kokių žolininkių bobučių“. „Šalia tradicinės medicinos labai reikalinga ir homeopatija, ir fitoterapija, - kalbėjo L. Venckienė. – Gydymasis žolelėmis sukelia mažiau šalutinių reiškinių, o pasiektas gydymo efektas geresnis. Nedidelėmis homeopatinių vaistų dozėmis galima gydytis labai ilgai ir žmogui tiesiog reikia kantrybės, ne visi išlaiko“.
KSPC vadovė įsitikinusi, kad gydytojo praktikoje įmanoma suderinti ir moderniąją, ir alternatyviąją mediciną. Moteris pateikė ne vieną pavyzdį, kai gydytojai profesoriai pacientams siūlo ir alternatyvių gydymo metodų. Tačiau pripažįsta, kad nuolat taip bendradarbiauti sudėtinga – paprasčiau, kai tam tikros srities specialistas pats turi gilių žinių alternatyviosios medicinos srityje. „Tačiau mano studijų laikais universitetuose nebuvo dėstoma alternatyvioji medicina, o suaugusiam žmogui persiauklėti labai sunku. Reikia nuolat tuo domėtis, bet viskas dar remiasi ir į laiką“, - sakė L. Venckienė.
Portalo pašnekovė nesutiko su teiginiu, kad alternatyviosios medicinos efektyvumo paslaptis – tik tikėjimas: „Žinoma, nesu atlikusi jokių tyrimų, negalėčiau ginčytis, bet Lietuvoje yra daug tokių gydymo metodų pripažintų ir gan plačiai taikoma – pavyzdžiui, akupunktūra“.
Renkasi ir daktarą – ne gydymo būdą
Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas urologas Mindaugas Danilevičius „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė esąs įsitikinęs, jog kiekvienas turi pats apsispręsti bei pritarti vienam ar kitam gydymo būdui. „Kitas netgi pasirenka ne gydymo metodą, o namiškių ar draugų rekomenduotą daktarą“, - pastebėjimais dalijosi urologas.
Gydytojas pabrėžė pritariantis alternatyviajai medicinai, apie ją girdėjęs tiek teigiamų, tiek neigiamų atsiliepimų, tačiau mano, kad ji gali tik papildyti moderniąją, bet ne pakeisti šiuolaikę. „Jei, tarkim, diagnozuojamas inkstų vėžys, jo neišgydysi nei žolėmis, nei šviesos ar kokia kitokia terapija“, - pavyzdį pateikė M. Danilevičius.
O kalbėdamas apie tikėjimo poveikį, paaiškino, jog apkritai medicinoje apie 15 - 30 proc. vaistų ar gydymo metodų veikia placebo principu. „Visuomet gydant labai svarbus žmogaus pasitikėjimas gydytoju, gydymu ir vaistais – panašiai ir moderniojoje medicinoje. Kitą kartą, žiūrėk, žmogus ima ir pasveiksta, nors padėtis atrodė beviltiška“, - sakė M. Danilevičius.
Pašnekovo manymu, galima derinti alternatyviąją bei moderniąja mediciną kartu siekiant padėti pacientui. „Juk visi siekiame to paties“, - pažymėjo urologas.