Žmonės, turintys antsvorio, dažniau skundžiasi širdies negalavimais

Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje, o remiantis statistikos duomenimis, kas 36 sekundes pasaulyje gyvybės netenka žmogus, kurį vargina įvairūs širdies negalavimai. Specialistai pastebi, kad didelė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis visų pirma kyla antsvorio turintiems asmenims. Nors dažniausia svorio kontrolės paskata yra noras atrodyti geriau, antsvorio atsikratymo kelyje kur kas svarbesni turėtų būti geresnės savijautos ir sveikatos tikslai. Kokius produktus vartoti ir kokių atsisakyti siekiant atitolinti širdies susirgimus bei kovoti su antsvoriu?

Reklama

Širdies sveikatą lemia mūsų kraujagyslių funkcija

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų mokslinės draugijos Kardiologijos draugijos pirmininkas Arnoldas Leleika pranešime žiniasklaidai pabrėžia, jog būtent širdis yra tas organas, kuris nepailstamai dirba visą mūsų gyvenimą. Dėl šios priežasties svarbu suprasti, kokių maistinių medžiagų reikia, kad širdies veikla būtų sklandi.

„Širdies pažeidimas vyksta ne tiesiogiai paveikiant širdies raumenį, bet įtakos turi kraujagyslių sistemos funkcija. Mūsų arterijomis teka arterinis kraujas, kuriuo po visus organus yra išnešiojamas deguonis bei maistinės medžiagos, be to mūsų širdį supa vainikinės arterijos. Būtent šių kraujagyslių išsaugojimas nuo pažeidimo atitolina širdies ir kraujagyslių ligas. Jeigu žmogus vartoja daug raudonos mėsos, gyvulinės kilmės riebalų, druskos, produktų, turinčių didelį cukraus kiekį, vartoja nikotino produktus ar alkoholį, tai siejama su tam tikra kraujagyslių pažeidimo rizika“, – atskleidžia A. Leleika.

Specialistai pastebi, kad nereta netinkamos mitybos pasekmė yra padidėjęs svoris. Minėtina ir tai, kad antsvoris dažnai paaštrina širdies negalavimus ir spartina kraujagyslių ligų vystymąsi. Antsvoris didina širdies nepakankamumo, išeminės širdies ligos riziką, yra siejamas su antrojo tipo cukrinio diabeto vystymusi. Su nutukimu siejamas ir metabolinis sindromas, kuris nustatomas esant pilviniam nutukimui, cholesterolio koncentracijos padidėjimui, aukštam arteriniam kraujo spaudimui, gliukozės koncentracijos padidėjimui. Žmogus gali jausti oro trūkumą, susiduriama su prastesniu fizinio krūvio toleravimu.

„Padidėjęs kraujo spaudimas (140/80 mmHg ir didesnis), širdies susitraukimų dažnio nuokrypiai (daugiau nei 80–100 kartų per minutę arba mažiau nei 50 kartų per minutę), neritmiškas širdies plakimas, prakaitavimas, nuovargis, silpnumas, skausmas krūtinėje fizinio krūvio metu ar fizinio krūvio netoleravimas gali būti pirmieji kardiovaskulinės sistemos sutrikimo požymiai, kurie turėtų paskatinti sunerimti. Siekiant bendrai pagerinti širdies bei kraujagyslių sveikatą itin svarbūs yra asmens turimi kasdieniai įpročiai“, – priduria A. Leleika.

Mitybos principai, atitolinantys širdies ir kraujagyslių ligas

Dietistė Eglė Ažubalienė išskiria, jog norint stiprinti savo širdies ir kraujagyslių sveikatą bei reguliuoti savo svorį, į savo mitybos racioną reikėtų įtraukti pakankamai augalinės kilmės maisto, mažinti gyvulinės kilmės produktus, vengti greito maisto gaminių ir pusgaminių, gauti pakankamai skaidulinių medžiagų, riboti suvartojamo cukraus ir druskos kiekį bei sekti kitus specialistų patarimus.

„Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų į savo mitybos racioną reikėtų įtraukti kaip įmanoma daugiau įvairių spalvų daržovių. Per dieną rekomenduojama suvalgyti 5 porcijas daržovių ir 1–2 porcijas vaisių. Daržovės yra itin svarbios gerai sveikatai palaikyti, nes jos yra vitaminų bei mineralų šaltinis. Siekiant organizmui padėti kovoti su mūsų ląsteles žalojančiais laisvaisiais radikalais, reikia vartoti kuo daugiau daržovių, nes būtent iš jų galime gauti papildomą antioksidantų kiekį“, – pataria dietistė.

E. Ažubalienė taip pat akcentuoja ir fizinio aktyvumo svarbą. Sportuodami ne tik geriname kraujotaką, mažiname blogojo cholesterolio lygį kraujyje, stangriname raumenis ir atsikratome papildomų kilogramų, tačiau taip pat stipriname ir širdies raumenį. Atlikti tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti koronarinės širdies ligos riziką net iki 21 proc. vyrams ir iki 29 proc. moterims. Be to, aktyvūs žmonės susiduria su 20 proc. mažesne širdies smūgio rizika. Reguliarus sportas taip pat padeda išlaikyti optimalų cukraus kiekį kraujyje, o tai savo ruožtu padeda sumažinti prediabeto ir II tipo diabeto riziką.

Patiriamas stresas, nerimas, nuovargis taip pat yra svarbūs faktoriai, galintys daryti įtaką svorio pokyčiams ir į kuriuos itin svarbu atkreipti dėmesį siekiant išsaugoti savo širdies sveikatą. Dėl šios priežasties sveikatos specialistai pataria būti itin atidiems savo esamai rutinai bei stengtis kiek įmanoma vengti bet kokių širdies ir kraujagyslių ligas skatinančių veiksnių. Svarbiu kasdienos pagalbininku, specialistų nuomone, gali tapti įvairių vaistažolių preparatų vartojimas negalavimų profilaktikai.

Širdies ir kraujagyslių funkcijas gerina vaistažolės

Siekiant efektyvių rezultatų kovojant su nemaloniais pojūčiais esant širdies ir kraujagyslių sutrikimams, ypač egzistuojant papildomiems širdies veiklą bloginantiems faktoriams – antsvoriui, dideliam stresui, nerimui – sveikatos specialistai siūlo ne tik keisti savo rutinos įpročius. Sutrikus širdies ritmui, jaučiant diegimą, spaudimą, skausmą ar vadinamuosius „permušimus“ širdies srityje, sveikatos specialistų nuomone, svarbu pasitelkti įvairių augalinių preparatų pagalbą, nes maistas ar kiti rutinos pokyčiai visiškai neatstos galimybių stiprinti širdies raumenį bei sklandžią jos veiklą.

Šalia išskirtinių maisto produktų ir kasdienių įpročių širdies sveikatai, puikiai tinka gudobelės, sukatžolės, valerijono preparatai. Geriausių rezultatų pasiekti pavyks šiuos augalus derinant tarpusavyje, taip stengiantis pastiprinti kiekvieno jų gerąsias savybes. Minėtos vaistažolės pasitarnaus kraujotakos gerinimui bei cholesterolio kiekio mažinimui esant antsvoriui ar susiduriant su kitais širdies veiklą trikdančiais faktoriais.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog vaistažolių veikliąsias medžiagas organizmas geriausiai geba pasisavinti būtent tinktūrų pavidalu – jų įsisavinimas siekia net 98 procentų. Nuo seno vartojamos tradicinės augalinės tinktūros yra mokslo bei laiko patikrintas ir veiksmingas būdas lengvinti širdies negalavimus.

Etanolis, šiuo atveju, yra puikus tirpiklis, didinantis veikliųjų vaistažolių medžiagų įsisavinimą net 3 kartus daugiau nei vandeniniai tirpalai, o organizmas medžiagas tinktūros forma įsisavina net iki 8 kartų veiksmingiau. Siekiant geresnių bei ilgalaikių rezultatų kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis, rekomenduojama konsultuotis su savo gydytoju ar vaistininku, o ieškant sprendimų tinkamai mitybai – gali padėti visuomenės sveikatos specialistai ar dietistai.