Žadama prekiauti vaistais iš tokių šalių kaip Rusija, Baltarusija, Kinija

Netolimoje ateityje vaistinėse turėtų būti galima nusipirkti vaistinių preparatų iš trečiųjų šalių, teigia sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis. Taip vaistinėse galbūt atsiras daugiau pigių rusiškų ir baltarusiškų vaistų, kurie šiuo metu pardavinėjami turgavietėse.

„Iš esmės mes jau vėluojame. Direktyvos įgyvendinimas turėjo prasidėti nuo šių metų sausio 1 d. Dabar mes jau pateikėme Vyriausybei, Vyriausybė priėmė sprendimą dėl pakeitimo kreiptis į Seimą ypatingos skubos tvarka“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministras.

Anot jo, Farmacijos įstatymo pakeitimai turėtų būti patvirtinti dar Seimo pavasario sesijos metu, o vaistai iš trečiųjų šalių vaistinėse turėtų pasirodyti liepos arba rugsėjo mėnesį.

Kaip bus legalizuojama prekyba šiais vaistais, su sveikatos apsaugos ministru V. Andriukaičiu kalbėjosi LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai Alvyda Bajarūnaitė ir Artūras Matusas.

Ministre, kodėl reikia keisti Farmacijos įstatymą? Ar šioje srityje turi galioti europinės direktyvos?

Taip, šioje srityje būtent perkeltos europinės direktyvos. Deja, reikia pasakyti, kad Lietuvoje jas perkelti stipriai vėlavome. Ir gaila, bet praeiti metai buvo pilni derinimų, kliūčių, įtakų ir įvairiausių interpretacijų. Tuo metu nuo sausio mėnesio direktyva jau turėjo įsigalioti. Ir dėl to Europos Komisija (EK) pradėjo prieš Lietuvą tam tikrą pažeidimų procedūrą.

Kaip reikia keisti tą Farmacijos įstatymą, ką sako europinė direktyva? Kaip bus legalizuojami vaistiniai preparatai iš trečiųjų šalių?

Yra sukurtas mechanizmas ir į jį bus įtraukta ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba Lietuvoje. Mechanizmas toks: kiekvienos Europos sąjungos (ES) šalies vaistus kontroliuojanti institucija įgauna teisę ES vardu vykti į trečiąsias šalis (ar tai bus Baltarusija, ar Indija, ar Rusija – visiškai nesvarbu) susipažinti ten su žaliavų, vaistų gamyba, patikrinti visus dokumentus, išsiaiškinti, ar jie atitinka ES standartus, ar ta šalis gamina pagal geros praktikos reikalavimus, patikimumą ir panašius dalykus. Ir, jeigu visa tai tinkama, ši tarnyba atvažiuoja, teikia registraciją, užtikrina tokio vaisto patekimą į Lietuvos ir sykiu ES rinką. Ir procesas prasideda.

Nėra paslaptis, kad šiuo metu turgavietėse galima nusipirkti žymiai pigesnių vaistų iš Baltarusijos, Rusijos. Tai ar galima suprasti, kad, įsigaliojus direktyvai, šie vaistiniai preparatai atsidurs vaistinėse?

Tik su viena sąlyga: jei tos gamyklos, kurios juos gamina, atitiks visus reikalavimus. Šiuo atveju ir Baltarusijos, ir Rusijos įmonės bus tikrinamos, bus nustatoma, ar tai yra įmanoma. Ir tokiu atveju iš tiesų susidaro galimybė legaliai vaistams patekti į Lietuvą ir sykiu į visą ES.

Klausytoja sako, kad gydytojai, išrašinėjantys receptus, gali būti nesuinteresuoti išrašyti pigesnį, rusišką vaistą. Ar žmogus turės teisę reikalauti pigesnio vaistinio preparato?

Taip, iš tiesų, tokių nuogąstavimų yra ir gyvenime pasitaiko tam tikrų faktų. Tai galime pasakyti labai atvirai.

Šiuo atveju, jeigu mes turėsime galimybę formuoti sąrašus, į kuriuos įtrauksime registruotus vaistus, tai Valstybinėje ligonių kasoje ir tuose sąrašuose, kuriuos mes nagrinėsime, bus įtraukti ir medikamentai iš trečiųjų šalių.

Tai šiuo atveju mes keisime struktūrą, keisime vaistų sąrašus ir nemanau, kad gydytojai nepaklustų patvirtintam oficialiam vaistų sąrašui. Aš tuo abejoju. Kol kas dabar, žinoma, tos galimybės nėra didelės, bet, jeigu išsiplės rinka, tai mes jas išplėsime.

Ar tai reiškia, jog rusiški, baltarusiški, kiniški vaistai, nelegaliai turgavietėse pardavinėjami be recepto, ir vaistinėse bus parduodami be recepto?

Ne. Yra nereceptiniai vaistai ir receptiniai, kurie parduodami tik su receptu. Tvarka lieka ta pati. Jeigu vaistas nereceptinis, tai jam recepto nereikia.

Tačiau problema kita. Toks vaistas iš trečiųjų šalių legaliai atsiranda vaistinių tinkle. Taip mes sykiu kovojame su šešėline ekonomika, nes nelegali prekyba vaistais turguose yra aiškus šešėlinės ekonomikos pavyzdys.

Tai štai ir nereceptiniai vaistai atsiranda legaliai, įeina į legalią vaistinės tinklų apyvartą. Ir šiuo atveju, suprantama, sumažėja pagunda ar šansas juos pardavinėti nelegaliai.

Pakalbėkime plačiau apie jūsų minėtą kontrolę. Ir dabar farmacinės kontrolės inspektoriai tikrina vaistų gamintojus, didmeninių vaistų platinimo įmones, nuolat tikrinamos ir medikamentų pirkimo, pardavimo operacijos. O ar jau esate apsvarstę, kaip bus tikrinami medikamentai iš trečiųjų šalių?

Tai nustatyta direktyvoje ir visi mechanizmai yra aptarti. Jie iš tiesų įreglamentuoti. Be kita ko, netgi ir dabar, jeigu trečioji šalis turi sutartį su konkrečia ES valstybe, tai toje sutartyje yra numatyti ES įteisinti kontrolės mechanizmai. Jokio kito kelio nėra.

Dabar tik žymiai palengvės tai, kad atsiranda žymiai daugiau galimybių šalių nacionalinėms tarnyboms (kaip, tarkime, Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) įgauti teisę kalbėti su trečiosiomis šalimis. Ir tokiu būdu išsiplečia galimybės įtraukti vaistus į šalių narių sąrašus.

Daug padirbtų vaistų parduodama internetu. Teko skaityti, kad net iki 90 proc. internetu parduodamų vaistų yra falsifikuoti. Nuo šiol numatoma, jog elektroninės parduotuvės galės prekiauti tik registruotais nereceptiniais preparatais. Įdomu, kaip įmanoma sukontroliuoti tą elektroninę erdvę?

Išties dabar kaip tik svarstomi papildomi reguliavimo svertai naujoje direktyvoje, pirmininkauja Airija. Svarstoma, ką daryti dėl elektroninės vaistų prekybos sistemos kontrolės visos ES mastu, ieškoma naujų kontrolės mechanizmų. Matysime, kaip seksis. Yra visas pasiūlymų paketas.

Išties, ši kontrolė yra dar labai silpna ir labai pavojinga. Kuomet prekiaujama elektroniniu būdu, nėra nei atskaitos, nei galima susekti iš kur ir kaip, nenešama jokia atsakomybė, jeigu, tarkime, įvyko koks tragiškas atvejis, išsivystė komplikacijos, ar, neduok Dieve, mirties atvejis. Tai labai sudėtinga. Todėl dabar pasiūlyta labai daug priemonių (trumpai negalėsiu pakomentuoti) dėl elektroninės prekybos registracijos sugriežtinimo.

Pone Andriukaiti, kiek laiko gali užtrukti vaistų iš trečiųjų šalių įteisinimas? Kada vaistai iš trečiųjų šalių galėtų atsirasti Lietuvos vaistinėse?

Iš esmės mes jau vėluojame. Direktyvos įgyvendinimas turėjo prasidėti nuo šių metų sausio 1 d. Dabar mes jau pateikėme Vyriausybei, Vyriausybė priėmė sprendimą kreiptis į Seimą dėl pakeitimo ypatingos skubos tvarka. Aš manau, kad dar šio pavasario sesijos metu turėtų suspėti pataisyti. Jeigu viskas bus gerai, tai nuo šių metų liepos mėnesio arba nuo rugsėjo tas procesas turėtų prasidėti.

Klausytojas rašo, kad vaistinėje girdėjo vaistininkės ir gydytojos ginekologės pokalbį. Jo metu vaistininkė esą ragino gydytoją išrašinėti tam tikrus vaistus, nes jų galiojimo terminas ėjo į pabaiga, o gydytoja sutiko. Kaip tai pakomentuotumėte?  

Tokie atvejai turėtų būti skubiai nagrinėjami. Štai kodėl mes įvedėme anoniminį taip vadinamą „pasitikėjimo telefoną“ – kad būtų galima greitai paskambinti. Šituos dalykus tikrai kontroliuos ir juos aptarinėsime kiek įmanoma dažniau. Matyt, taip gali būti. Žinoma, garbės tokie dalykai nedaro.

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas,

www.lrt.lt