Vytautas Valevičius. Namai ir sveikata(3)
„Kiekvienas žmogus turi teisę į pakankamą gyvenimo lygį, kuris garantuotų jo ir jo šeimos sveikatą ir gerovę, ir ypač į maistą, drabužius, būstą, medicininę priežiūrą ir būtiną socialinį aptarnavimą: jis turi teisę į aprūpinimą nedarbo, ligos, invalidumo, našlystės, senatvės ar kitokio pragyvenimo šaltinių netekimo atveju dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių.“ Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 25 straipsnis.
Dauguma pasaulio gyventojų gyvena miestuose. Tas pats yra ir Lietuvoje. Taip pat daugelis Europos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose. Tas pat ir Lietuvoje. Dauguma žmonių serga ir nežino dėl ko. Nesakysiu, kad ir pas mus tas pat. Tačiau tai gali sąlygoti mūsų pačių namų aplinka. Todėl tenka tirti, kas sukelia ar gali sukelti nemaža „miesto“ ligų. Būstas yra žmogaus teisė pagal Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaraciją. Turėti tinkamą būstą taip pat yra pagrindinis reikalavimas gerai sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacija išskyrė keturias „namų sveikatos“ dimensijas: fizinė būsto ar namo struktūra, namai, suprantami kaip namų ūkis, t.y. kaip ekonominių, kultūrinių ir psichosocialinių santykių visuma, kaimynystės infrastruktūra, t.y. betarpiška fizinė aplinka, bendruomenė, suvokiama kaip socialinės sąlygos bei gaunamos iš šalies paslaugos. Visi šie aspektai kartu sudarytų namų sampratą. Tai panašu į atomo modelį, kai elektronai, protonai ir kitos dalelės sudaro visumą, t.y. vienetą. Aišku, galima būtų į mūsų būstus pažvelgti kitaip: kaip į fizinį, kaip į ekonominį, kaip į emocionalų (komforto) santykį tarp gyventojo ir jo namų. Tačiau pati požiūrių įvairovė ne tik nepagerins problemos supratimo, bet tik išmuš iš vėžių. Todėl pabandykim laikytis tų bendrų nuostatų, kurios jau yra.
Iš esmės iškelti požiūriai yra pagal „atstumą“. Butas ar net namas su savo mūrinėms ar kitokiom sienom – pirmas lygis. Antrasis yra veikla viduje. Čia aibės sudėtingiausių aspektų. Trečiasis bene paprasčiausias: santykiai tarp šeimos ir jos artimiausios socialinės aplinkos. Ketvirtasis taip pat lyg ir aiškus: ką atiduodi ir ką gauni, gyvendamas namuose.
Tokie moksliniai patyrinėjimai nėra pramoginiai biurokratų pasižaidimai, jie leidžia surinkti žinias į vieną vietą apie daugumą tų pavojų, kurias sukelia namai, kaip gyvenamoji vieta ir bendruomenė. Kol kas pateiksiu du pavyzdžius: jei jūsų namuose įsikūrė grybelis, tai galimybė susirgti astma didėja dešimtis procentų. Kitas atvejis - gatvės triukšmas blogai izoliuotose namuose ar butuose didina riziką numirti nuo širdies ligų trimis procentais. Taigi sudėję keletą panašių faktorių, gausim statistiką, kuri privers nustebti. Aišku, galima gyventi miške ar laukuose, bet veik 70 procentų visų pasaulio gyventojų įsikraustė į miestus ir namų problemos tapo neišvengiamos. Tiesa, mano pateiktuose pavyzdžiuose neigiami faktoriai tarsi paskiri, bet jie dažniausiai jungiasi, t.y. miesto gyventojus neigiamai veikia dešimtys neigiamų artimos ir tolimos aplinkos veiksnių, kurių įtaką būtina mažinti ar naikinti.
Butas ar namai turi išmatavimus, jie gali būti kiekybiniai ir kokybiniai. Paprasčiausias matas – kiek kvadratinių metrų gyvenamo ploto tenka vienam gyventojui. Panašus yra paskaičiavimas, kiek tualetų bei vonių ar dušų tenka asmeniui. Tai galima tęsti, nors aš vadinčiau tai ankštumo koeficientu. Sakykime, buvo laikmetis, kai kambarių skaičius bute buvo įvardinamas kaip N plius vienas, t.y. kambarių turi būti vienu daugiau nei žmonių šeimoje. Nemanau, kad tai labai gera formulė, bet tai buvo bandymas parodyti, kas yra „žmogiškos“ gyvenimo sąlygos. Visa tai kiekybiniai pamatavimai, o yra dar kokybiniai, čia problemų dar daugiau. Tai buto ar namo suplanavimas, ventiliacija bei drėgnumas, langų kokybė ir vaikų bei suaugusiųjų saugumas viduje, laiptai ir grindų faktūra, sienų ir kitų aplinkos medžiagų ar dažų ekologiškumas ir t.t.
Nors pradžioje kiek baisoka visa tai pamatyti kaip sveikatos probleminį šaltinį, tačiau be priežasčių supratimo negali paaiškinti kai kurių susirgimų. Kol nesugebi atskleisti priežasčių, tol nesugebėsi ir pagydyti. Pavyzdžiui, jei vaikų kambario baldai ir sienos išdažyti ligotumą sukeliančiais dažais (pavyzdžiui, turinčiais formaldehido), tai vaikai tik serga ir serga. Išleidžiame aibę pinigų vaistams, procedūroms, laiko tai irgi atima marias, o priežastis – ne tie dažai, per mažai ekologiška būsto aplinka. Mes labai daug girdime apie plaučių vėžį, o jei bute ar name kaupiasi radonas, tai tikimybė juo sirgti padidėja nuo dviejų iki dvylikos procentų. Ar daug kas rūpinasi ventiliacija? Ar daug kas žino apie radono dujas? Abejoju, kad būsto planuotojai bei statytojai galvoja apie tokias problemas. Vien iš cheminių medžiagų, sukeliančių kai kuriuos susirgimus, galime vardinti šviną, radoną, formadehidinius dažus, anglies monoksidą bei dioksidą, kaip kieto kuro naudojimo pasekmę. Tai tik keletas atvejų. Vien pilnas sąrašas užimtų ne vieną puslapį.
O šalia dar yra biologiniai ir fiziniai veiksniai. Pelėsis ar grybelis pakelia sirgimų astma galimybes, tarša kietosiomis dalelėmis pridės dar dešimtį nesveikatos procentų. Jei kaimynas, gyvenantis apačioje, rūko, jūs turite šansų gauti antrinio rūkymo dozę. Panašiai gali įvykti, kai daugiabučiame name trūksta ventiliacijos ar pagarbos kaimynams (turi galvoje rūkymą laiptinėse).
Namų aplinka yra ta sritis, kur daugelis praleidžia beveik visą savo laiką. Aišku, kad įtaką visam mūsų organizmo veikimui ji padaro labai didelę. Aš paminėjau tik vienos namų aplinkos dalies veikimą, jų yra daugiau. Tokia tema, kaip skurdo įtaka mūsų namų aplinkai ir visuomenės išlaidos tokių gyventojų gydymui, reikalauja specialaus darbo. O kas gi yra būsto saugumas – saugi aplinka būsto viduje? Neatsakytų klausimų daugiau nei atskleistų temų.
Didele bėda namų statybose ir aplinkos priderinime yra netikras taupymas. Siekis kiek įmanoma mažiau išleisti pinigų atsisuka savo neigiama puse: tenka mokėti už plaučių ligas, perdėtą svorį, lūžius ar net smegenų sutrenkimus. Kokybiškos medžiagos, sveikas būsto ir aplinkos suplanavimas ateityje ne tik sutaupo, bet ir duoda pelno. Jos lėšos ne išlaidos, o ilgalaikė investicija.
Namai – tai ne tik priebėga ar apsauga. Deja, tai gali būti ligotumo šaltinis. Pareikiu tik kelias populiarius pavadinimus: „Verta žinoti: kodėl šiuolaikiniuose namuose radiacijos fonas gali būti 4 kartus aukštesnis už įprastą“, „Radiacija namuose: kaip išvengti gyvybei pavojingų radono dujų“ „Ligoto namo sindromas“: vaikų kambarių oras tiesiog prisotintas pavojingų cheminių junginių“.
Nesiekiu gąsdinti visais tais tariamais ir tikrais pavojais, kurie supa miesto gyventojus. Tačiau turėti bent nedidelį žinių kiekį apie aplinką, mokėti elementarias planavimo ir statybų ekologijos taisykles reikėtų visiems, ypač tiems, kurie privalėtų būti atsakingi už tas ligas ir iš to einančius rūpesčius.
Susiję straipsniai
