Namų psichologija: kodėl vieta, kurioje gyvenate, yra tokia reikšminga?

Namai – tai daugiau nei fizinė erdvė, tai mūsų šventovė, kurioje randame paguodą ir nusiraminimą. Į vietos, atspindinčios mūsų tapatybę, vertybes ir siekius, kūrimą investuojame laiko, pastangų bei emocijų. O jei dar tik tobulinate savo namų interjerą, užsukite čia. Tačiau kas slypi už gilaus psichologinio prisirišimo, kurį jaučiame savo namams?

Reklama

Prisirišimas prie vietos

Prisirišimo prie vietos sąvoka atskleidžia gilų emocinį ryšį, kurį užmezgame su erdvėmis, kuriose gyvename. Psichologo Johno Bowlby prieraišumo teoriją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tėvų bei vaikų santykiams, galima pritaikyti ir mūsų ryšiui su namais. Kaip saugus prisirišimas prie globėjų skatina emocinę gerovę, taip ir mūsų teigiama patirtis bei prisiminimai, susiję su namais, skatina panašų saugumo ir komforto jausmą. Aplinkos psichologai, pavyzdžiui, Rachel ir Stephenas Kaplanai, pabrėžia, kad emocinė namų reikšmė atsiranda dėl fizinių, socialinių bei asmeninių veiksnių sąveikos, sukuriančios unikalų vietos pojūtį.

Tapatybė ir saviraiška

Mūsų namai tampa drobėmis, ant kurių tapome savo asmenybę ir tapatybę. Tai, kaip dekoruojame, tvarkome ir individualizuojame savo gyvenamąsias erdves, atspindi mūsų skonį, vertybes bei aistras. Spalvos, meno kūriniai ir baldai – visa tai perteikia dalį to, kas esame, sau ir kitiems. Psichologas Samas Goslingas savo knygoje Snoop: What Your Stuff Says About You nagrinėja, kaip mūsų daiktai gali suteikti vertingų įžvalgų apie mūsų asmenybės bruožus.

Saugus prieglobstis

Saugumo jausmas yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių, o mūsų namai atlieka svarbų vaidmenį jį tenkinant. Evoliucijos psichologai teigia, kad pastogės bei apsaugos ieškojimas yra būdingas mūsų rūšiai ir siekia mūsų protėvių išlikimo instinktus. Mūsų namai tarsi apsaugo nuo išorinio pasaulio, suteikia privačią erdvę, kurioje galime pasisemti naujų jėgų ir atsipalaiduoti. Vien pažįstama aplinka, pažįstami kvapai ir asmeniniai daiktai gali raminamai veikti mūsų nervų sistemą, mažinti stresą bei skatinti emocinį stabilumą.

Atminties išsaugojimas

Mūsų namuose slypi daugybė prisiminimų – ir džiaugsmingų, ir sudėtingų – padedančių formuoti mūsų gyvenimo istorijas. Kiekvienas kampelis slepia mūsų praeities fragmentus – nuo šeimos nuotraukomis išpuoštų sienų iki girgždančių laiptų, kuriais mūsų vaikai žengė pirmuosius žingsnius. Tyrimai parodė, kad teigiami prisiminimai namuose gali sukelti nostalgijos ir pasitenkinimo jausmą. Kita vertus, skaudžius prisiminimus saugantys namai gali sukelti dviprasmiškų emocijų, todėl patariama pertvarkyti erdvę, kad ji keltų teigiamas asociacijas.

Priklausymo ir bendruomenės jausmas

Namai tęsiasi ir už keturių sienų. Socialinis psichologas Erichas Frommas savo veikale Art of Loving pabrėžia priklausymo bendruomenei, kaip žmogaus poreikio, svarbą. Bendruomeniškumo jausmas ir socialiniai ryšiai kaimynystėje prisideda prie mūsų laimės. Dalyvavimas renginiuose, pažintis su kaimynais bei jausmas, kad esame susiję su supančia aplinka, skatina gilų prisirišimą ne tik prie savo namų, bet ir prie didesnės bendruomenės.

Kognityviniai žemėlapiai ir pažinimas

Nuo to, kaip mes orientuojamės savo namuose ir kaimynystėje, priklauso mūsų saugumo ir patogumo suvokimas. Psichologai Rogeris M. Downsas ir Davidas Stea pristatė kognityvinių žemėlapių sąvoką, reiškiančią mentalinius mūsų fizinės aplinkos vaizdinius. Gerai pažindami savo namus bei aplinką, galime judėti užtikrintai ir be pastangų, taip sumažindami nerimą bei skatindami kontrolės jausmą. Šis kognityvinis žemėlapis ypač svarbus vaikams, savo namuose išsiugdantiems savarankiškumo ir saugumo jausmą.

Fizinės aplinkos poveikis gerai savijautai

Namų dizainas, išplanavimas ir estetika gali daryti didelę įtaką mūsų psichinei savijautai bei bendrai nuotaikai. Aplinkos psichologė daktarė Judith Heerwagen, atlikdama fizinės aplinkos poveikio žmogaus sveikatai tyrimus, pabrėžia natūralių elementų ir biofilinio dizaino svarbą geros savijautos skatinimui. Tokių elementų, kaip natūrali šviesa, kambariniai augalai bei atviros erdvės, įtraukimas gali pagerinti mūsų nuotaiką, sumažinti stresą ir padidinti produktyvumą. Ir atvirkščiai, netvarkinga bei chaotiška aplinka gali sukelti nerimo jausmą.

Psichologinė benamystė

Namų sąvoka neapsiriboja vien fizine struktūra, tai yra ir dvasinė būsena. Kai kuriems asmenims stabilios ir saugios gyvenamosios erdvės trūkumas gali sukelti tai, ką psichologai vadina psichologine benamyste. Šis reiškinys gali atsirasti, net jei asmuo turi fizinį būstą, bet stokoja emocinių ir socialinių ryšių, susijusių su tikrų namų jausmu. Socialinis psichologas Timas Wildschutas nagrinėja psichologinės benamystės pasekmes, pabrėždamas prisirišimo prie vietos ir bendruomenės svarbą asmens gerovei.

Kintanti namų samprata šiuolaikinėje visuomenėje

Šiuolaikinis pasaulis labai pakeitė mūsų namų suvokimą. Dėl technologijų pažangos vis labiau plinta nuotolinis darbas ir virtualus bendravimas, todėl ribos tarp darbo bei namų gyvenimo išsitrina. Socialinių tinklų atsiradimas taip pat paveikė tai, kaip pristatome ir suvokiame savo namus, nes atsirado spaudimas demonstruoti estetiškiausias savo gyvenamųjų erdvių versijas. Maža to, šiuolaikinio gyvenimo laikinumas, dažnas kraustymasis ir visuotinis mobilumas kvestionuoja tradicines namų pastovumo bei stabilumo sąvokas.

Namų psichologija – tai sudėtingo mūsų proto ir vietos, kurioje gyvename, ryšio tyrinėjimas. Nuo emocinio prisirišimo ir tapatybės jausmo iki fizinės aplinkos poveikio psichologinei gerovei – mūsų namai atlieka lemiamą vaidmenį formuojant mūsų protinę ir emocinę patirtį. Suvokti namų reikšmę ir puoselėti pozityvius santykius su gyvenamąja erdve išlieka labai svarbu, kad būtume laimingi. Vertinkime jų teikiamą komfortą, saugumą ir paguodą – amžinojo posakio, kad namai yra ten, kur širdis, patvirtinimą.