Visuomenės sveikatos gerinimui būtinas glaudus visų sektorių bendradarbiavimas

Investicijos į sveikatos sektorių sugrįžta. Tai turi suprasti ir politikai, ir visa visuomenė. Todėl viešieji debatai nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu apie sveikatos sistemų ir investicijų į sveikatą įtaką šalies gerovės augimui turi būti tęsiami. Apie tai tarptautinėje konferencijoje, skirtoje sveikatos politikai, diskutavo Lietuvos, Latvijos sveikatos politikai bei ekspertai iš Europos Sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos.

Reklama

Konferencijoje dalyvavęs Europos Komisijos narys atsakingas už sveikatą ir maisto saugą Vytenis Povilas Andriukaitis, pabrėžė, kad tik įvairių valstybinių institucijų bendri veiksmai leistų sumažinti įvairių neigiamų faktorių poveikį visuomenės sveikatai. EK narys dar kartą akcentavo principo „Sveikata visose politikose“ svarbą.

„Koordinacija, bendradarbiavimas, sutarimas leistų sumažinti neigiamą įvairių faktorių poveikį visuomenės sveikatai. Tačiau tam reikia pagrindinio dalyko – politikų valios imtis įgyvendinti priemones, kurios galėtų turėti ženklios įtakos mažinant alkoholio bei tabako vartojimo poveikį žmonių sveikatai. Kol politikai nesiims svarbių sprendimų, mes negalėsime tikėtis spartesnio visuomenės sveikatos gerėjimo“, – sakė EK narys.

Diskusijose didelis dėmesys skirtas konsoliduotai sveikatos, kaip investicijų sektoriaus, politikai. Atsižvelgta į sukauptą patirtį įgyvendinant globalius bei regioninius politinius dokumentus: Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi tikslus, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono dokumentą „Sveikata 2020", Vilniaus deklaraciją „Tvarios sveikatos sistemos integraciniam augimui Europoje", priimtą Vilniuje Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu 2013 m. lapkričio mėn. bei nacionalinius dokumentus, tarp jų Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategiją.

Konferencijoje aptarta visuomenės sveikatos stiprinimo ir pirminės sveikatos priežiūros svarba. Taip pat diskutuota apie poreikį investuoti į sveikatą ir sveikatos priežiūrą ir su tuo susijusius iššūkius. Dalyviai pabrėžė, kad sveikatos sektorius svarbus ekonomikai ne tik todėl, kad tik sveikas ir darbingas žmogus gali prisidėti prie ekonomikos augimo, bet ir todėl, kad sveikatos priežiūros sektoriuje dirba daug žmonių, jis yra vienas didžiausių darbdavių ir Lietuvoje, ir visoje Europoje.

Pasak PSO Europos regiono biuro Sveikatos ir visuomenės sveikatos departamento direktoriaus dr. Hanso Kliugės, objektyvūs duomenys rodo, kad investicijos į visuomenės sveikatą ir prevenciją atsiperka – apie teigiamus pokyčius galima kalbėti ne tik ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir po 2-3 metų. Paprastas pavyzdys – fizinio aktyvumo skatinimas duoda pastebimų rezultatų gana greitai.

Krašto apsaugos ministras, pavaduojantis sveikatos apsaugos ministrą Juozas Olekas, kalbėdamas apie Lietuvos sveikatos sistemos perspektyvą, pabrėžė nesubalansuotą santykį tarp visuomenės sveikatos ir gydomosios medicinos.

„Nepaisant mūsų pasiekimų, sunku išlaikyti visuomenės sveikatinimo ir gydomosios medicinos darną. Daugeliu atveju įsisukame į gydymo ratą vien dėl to, kad nepakankamai pasitelkiame profilaktines priemones. Kaip gerąją praktiką turime pripažinti, kad didžiausias proveržis mažinant traumatizmą pasiektas ne medikų pastangomis, o susisiekimo sektoriaus įgyvendintomis priemonėmis – švietimu ir investicijomis į kelių infrastruktūrą. Jeigu taip pat vyktų ir kitose srityse, kitaip tariant, jeigu būtų visų sektorių bendras sutarimas rūpintis visuomenės sveikata, geresnių rezultatų būtų galima tikėtis greičiau“, – sakė J. Olekas.

Dar vienas iš konferencijoje svarstytų klausimų – aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Diskusijos dalyviai svarstė, kaip pasiekti, kad kuo daugiau inovatyvių, efektyvių, brangių technologijų ateitų į valstybių sveikatos sistemas, nesukeldamos jų bankroto. Kadangi iš pradžių inovacijos reikalauja nemažų išlaidų, o jų efektas nėra greitas, svarbu, kad Europos valstybės bendradarbiautų, atidžiai vertintų naujų technologijų efektyvumą. Siūlyta svarstyti ar nevertėtų į politinį dialogą apie technologijų, vaistų prieinamumo didinimą, įtraukti ir farmacines kompanijas.

Konferencijos rengėjai tikisi, kad diskusijos padėjo identifikuoti iššūkius, kylančius praktiškai įgyvendinant strateginius dokumentus Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regione, Europos Sąjungos valstybėse narėse, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje bei Lietuvoje.

SAM Ryšių su visuomene skyrius