Virusinis hepatitas C: kaip jis plinta, kaip diagnozuojamas, ar išgydomas?

Kepenis pažeidžiantis per kraują plintantis virusas dešimtmečius pamažu ardo šį organą: žūsta kepenų ląstelės, jas keičia randinis audinys, jo negydant formuojasi kepenų cirozė, sutrinka kepenų funkcija. Kepenų neskauda: apie 80 proc. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, to nežino. „Skiepų, užkertančių kelią hepatitui C, nėra, tačiau žmonės, žinodami apie šio viruso plitimą, gali išsitirti ir užkirsti kelią sunkioms ligoms vystytis“, – Pasaulinę hepatito C dieną ankstyvos diagnostikos svarbą akcentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė Jolita Jakutienė.

Reklama

Kaip plinta virusas?

Užsikrėtimo kelius galima būtų suskirstyti į kelias grupes. Anksčiau didžiausią riziką užsikrėsti turėjo asmenys, kuriems iki 1993 metų buvo perpiltas kraujas ar jo pakaitalai, buvo atliktos didelės apimties chirurginės operacijos, hemodializės, buvę kraujo donorai. Dėl pasikeitusių donorinio kraujo ištyrimo galimybių, šis užsikrėtimo kelias yra eliminuotas, tačiau užsikrėtusieji tuo laikotarpiu dabar kenčia nuo dešimtmečius organizme tūnojusio viruso sukeltų komplikacijų.

Hepatito C virusu yra rizika užsikrėsti per švirkščiamuosius narkotikus (kai dalijamasi adatomis), naudojantis užsikrėtusiojo asmens higienos reikmenimis (skutimosi priemonėmis, nagų žnyplelėmis, dantų šepetėliais ir kt.), atliekant manikiūrą, pedikiūrą, tatuiruotes, akupunktūrą, veriant auskarus higienos reikalavimų neatitinkančiuose salonuose, per seksualinį kontaktą su hepatitu C užsikrėtusiu partneriu, virusą mama gimdydama gali perduoti kūdikiui.

Jei žmogus yra turėjęs šių galimų rizikos faktorių, verta pasitikrinti pas šeimos gydytoją – atlikti kepenų fermentų kraujyje ir antikūnų prieš hepatito C virusą (antiHCV) tyrimus. Esant pakitimų šeimos gydytojas nusiųs gydytojo gastroenterologo konsultacijai gauti ir tolesniems tyrimams atlikti.

Hepatito C virusu užsikrėtęs žmogus dažniausiai jaučiasi gerai – kepenys neturi nervų galūnių, todėl žmogus skausmo nejaučia, bet retkarčiais gali atsirasti nespecifinių simptomų – greitesnis nuovargis, bendras silpnumas, diskomfortas pilvo srityje, apetito stoka, sąnarių skausmas.

Kaip diagnozuojama?

„Lėtinio virusinio C hepatito atvejai dažniausiai nustatomi atsitiktinai, kai į gydytojus kreipiamasi dėl kitų negalavimų ar nusprendus tapti kraujo donoru. Užsikrėtus hepatito C virusu per 6 mėnesius net 80 procentų pacientų suserga lėtiniu virusiniu C hepatitu, iš jų apie 20 procentų žmonių negydant liga progresuoja ir per 20 metų susiformuoja kepenų cirozė, o 1–4 procentams pacientų gali susiformuoti kepenų vėžys“, – sako gydytoja gastroenterologė J. Jakutienė.

Lėtinio virusinio C hepatito sukeltos ligos JAV ir Europoje yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis. Santaros klinikose nuo 2000 metų atlikta iš viso 119 kepenų transplantacijų dėl įvairių priežasčių, tačiau taip pat dažniausia – dėl hepatito C viruso sukeltos kepenų cirozės ir vėžio.

Virusiniam C hepatitui ir jo sukeltoms komplikacijoms diagnozuoti taikoma keletas diagnostinių metodų: skiriamas biocheminis kraujo tyrimas (kepenų fermentų), virusologiniai tyrimai, ultragarsinis ištyrimas, gali būti atlikta kepenų elastografija (neinvazinis tyrimas, kepenų fibrozės laipsniui nustatyti) ar kepenų biopsija.

Optimistinė žinia: virusinis C hepatitas išgydomas

Pasak gydytojos gastroenterologės J. Jakutienės, virusinis C hepatitas gydomas šiuolaikiniais antivirusiniais medikamentais, kurie neturi šalutinių reiškinių, patogūs vartoti pacientui (reikia išgerti tabletes vieną kartą per dieną). Gydymo trukmė 8–12 savaičių. Laiku diagnozavus lėtinį virusinį C hepatitą, tikimybė pasveikti siekia 96–99 procentus.

Medikamentinis gydymas Lietuvoje kompensuojamas valstybės lėšomis. Gydymą svarbu pradėti kuo anksčiau, kol kepenų funkcija nėra itin pažeista ir ligos komplikacijas galima išgydyti. Santaros klinikose yra sukurtas vadinamasis žaliasis koridorius lėtinėmis kepenų ligomis (virusiniais B ar C hepatitais, kepenų ciroze) sergantiems pacientams, kuriais sudaromos galimybės užsiregistruoti gydytojo gastroenterologo konsultacijai per 7 dienas.

Sudėtinga kepenų liga, kurią sukelia hepatito C virusas, yra sunki našta visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Kasmet mūsų šalyje šis virusas pražudo apie 120 žmonių, o daugiau nei 50 tūkst. Lietuvoje gyvena nežinodami, kad yra jo nešiotojai. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija įvairiomis priemonėmis yra užsibrėžusi iki 2030 metų ženkliai sumažinti virusinio C hepatito plitimą: nuo 6 iki 10 milijonų užsikrėtimo atvejų – iki mažiau nei 1 milijono, o 1,4 milijonų mirčių skaičių – iki 0,5 milijono.