Lietuva be hepatito C viruso: ar tai įmanoma?

Prieš penkerius metus Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė ambicingą tikslą – iki 2030 m. eliminuoti hepatito C virusą, taip išgelbėjant apie 7 mln. gyvybių. Šį mėnesį minint Pasaulinę hepatito C dieną, svarbu atkreipti dėmesį į esamą situaciją ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Nors mūsų šalyje vis dar yra apie 25-30 tūkst. šiuo virusu sergančių žmonių, Lietuvoje iškelto tikslo įgyvendinimas atrodo vis realesnis.

Reklama

Gastroenterologo prof. Limo Kupčinsko teigimu, nors dabar didžiausios medikų ir visuomenės pastangos dedamos į kovą su COVID-19 infekcija, būtina nepamiršti ir kitų virusinių ligų, kurios kelia pavojų žmonių sveikatai.

Kiekvienais metais Europos Sąjungoje (ES) daugiau žmonių miršta nuo hepatito C viruso (HCV) ir jo sukeltų komplikacijų nei nuo ŽIV (AIDS). Negana to, sergant lėtinėmis infekcijomis, tokiomis kaip hepatitas C, uždelsta diagnozė ir gydymas gali sukelti ilgalaikes pasekmes.

„Lėtinio hepatito C sukeliamo kepenų uždegimo pasekmės yra pakankamai sunkios. Per maždaug 15-25 metus pacientui gali išsivystyti kepenų cirozė. Dar blogiau, jeigu pacientui išsivysto kepenų vėžys, kurio, deja, dažnai negalima išgydyti chirurgiškai ar transplantacijos būdu“, - sako profesorius.

Pagrindinis tikslas – siekti hepatito C eliminacijos

Prieš keletą metų hepatito C gydymui sukurti vaistai sukėlė tikrą perversmą medicinoje – atsirado galimybė trumpu, vos dviejų mėnesių gydymo kursu išgydyti infekciją. Prof. L. Kupčinsko teigimu, būtent šie vaistai, kurių efektyvumas siekia net 99 proc., paskatino PSO ir Europos Parlamentą iškelti tikslą: iki 2030 metų eliminuoti hepatitą C.

„Norint tai įgyvendinti, būtini šie esminiai veiksmai: rizikos grupių identifikavimas, visų užsikrėtusiųjų ir sergančiųjų išaiškinimas, nukreipimas gydymui ir pilno pasveikimo pasiekimas – viruso išnaikinimas paciento kraujyje. Tik įgyvendinus šių veiksmų visumą, galima sustabdyti tolesnį ligos plitimą. Dabartiniu metu hepatito C gydymas mūsų šalyje nebekelia iššūkių, kadangi jis yra prieinamas visiems pacientams. Didžiausia problema – besimptomių ligos nešiotojų ankstyvas išaiškinimas, užkertant kelią infekcijos plitimui ir neleidžiant išsivystyti sunkioms komplikacijoms. Tokių pacientų yra nemažai, o juos nustatyti galima tik žinant rizikos grupes, kurias jau esame identifikavę“, - tikina prof. L. Kupčinskas.

Didžiausios mūsų visuomenės dalies sveikata, įskaitant ir rizikos grupių pacientus, yra prižiūrima šeimos gydytojų. Todėl Lietuvos gastroenterologų, infektologų ir dvi šeimos gydytojų draugijos, remiamos Europos parlamentarų, ėmėsi iniciatyvos pagal Europos rekomendacijas įdiegti šeimos gydytojų skatinamosios paslaugos programą HCV patikrai, kuri leistų greičiau eliminuoti šį virusą šalyje.

„Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje jau yra svarstomas šeimos gydytojo skatinamosios paslaugos įdiegimas, kas suteiktų galimybę patikrinti rizikos grupėms priklausančių asmenų kraują dėl hepatito C viruso antikūnų ir nukreipti juos tolesniam ištyrimui bei gydymui. Kol kas yra skaičiuojami resursai, reikalingi programos įgyvendinimui, tačiau tikimės, kad iniciatyva pasibaigs teigiamais ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos sprendimais“, - sako prof. L. Kupčinskas.

PSO Europos regione, kurį sudaro 53 šalys, hepatito C viruso eliminacijos veiksmų planus kol kas yra pasitvirtinę tik 33 šalys, įskaitant mūsų kaimynę Latviją, mažiau ekonomiškai stiprią Bulgariją, gerai išsivysčiusias Vakarų Europos šalis, tai pat ir Izraelį, o kitos šalys juos dar tik kuria. Lietuva kol kas neturi nacionalinės hepatito C eliminacijos strategijos, tačiau šeimos gydytojų skatinamosios paslaugos programa HCV patikrai būtų svarbus pirmas žingsnis link jos sukūrimo ir įdiegimo.

Pasak Agnės Gaižauskienės, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės, svarbu atkreipti dėmesį, kad panašios programos jau yra sėkmingai įgyvendinamos kitose šalyse, todėl savalaikis jų įdiegimas gali turėti reikšmingų pokyčių ir Lietuvoje.

„Programų kūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau siūloma patikros programa reikalauja mažiausiai resursų. Labai svarbu, kad sprendimus priimančios institucijos atkreiptų dėmesį į šios srities profesionalų pastangas, kurie geriausiai žino, kokių konkrečių žingsnių turime imtis, norint visiems laikams eliminuoti hepatito C virusą Lietuvoje. Reikia nepamiršti, kad tokios iniciatyvos įgyvendinimas leistų mūsų šalies pacientams išvengti sudėtingesnių ligų, kurias sukelia ši infekcija, o tai reiškia ne tik sveikesnę visuomenę, mažesnes išlaidas sunkių atvejų, komplikacijų gydymui, bet ir geresnę gyvenimo kokybę bei didesnį žmonių darbingumą“, - sako A. Gaižauskienė.

Kaip sužinoti, ar priklausote rizikos grupei?

Hepatitas C Lietuvoje pradėtas diagnozuoti tik 1994 metais, tačiau iki tol nemažai žmonių buvo kraujo donorais, tarp kurių pasitaikydavo ir šio viruso nešiotojų.

„Tuo metu medicininė įranga nebuvo tokia tobula, neturėjome vienkartinių instrumentų, todėl virusas galėjo būti platinamas perpilant kraują ar jo produktus – plazmą, kraujo baltymus, tokius, kaip albuminą, gama-globulinus, atliekant chirurginės operacijas ar kitas medicinines procedūras. Kadangi ši infekcija pradžioje dažnai yra besimptomė, neretai pas mus patekdavo pacientai su jau išsivysčiusiais kepenų cirozės požymiais, tai yra - po 15-20 metų nuo užsikrėtimo“, - pasakoja profesorius.

Prof. L. Kupčinsko teigimu, be kraujo donorų, rizikos veiksnių grupei priklauso ir tie asmenys, kurie lankėsi nesaugiuose tatuiruočių ar grožio procedūrų salonuose, kadangi jų higienos sąlygų kontrolė nebuvo įdiegta iškart po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Kitoms rizikos grupėms priklauso asmenys, kurių šeimos nariai serga, kadangi infekcija gali būti perduota buitinio kontakto metu ar lytiniu keliu. Naujesnis virusinio hepatito C plitimo kelias, kuris Lietuvoje kol kas nesudaro pagrindinio srauto - intraveninių narkotikų vartojimas. Šiuo būdu virusas dažnai plinta įkalinimo įstaigose.

„Jeigu žmogus save priskiria bent vienai iš paminėtų rizikos grupių, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris prireikus nukreiptų tolesniam ištyrimui pas gastroenterologą arba infekcinių ligų gydytoją. Taip pat reiktų elgtis ir tais atvejais, kai dėl neaiškios priežasties žmogaus kraujyje padidėja kepenų fermentų koncentracija, jaučiamas silpnumas, nuovargis. Lietuvoje yra privačių diagnostikos centrų, kuriuose antikūnų tyrimus dėl hepatito C infekcijos galima atlikti ir be gydytojo siuntimo savo lėšomis. Tai neskausminga, saugi, greita ir patikima priemonė pasitikrinti ar nesate klastingojo viruso nešiotojas“, - sako prof. L. Kupčinskas.