Virusinės žarnyno infekcijos – vienos dažniausių užkrečiamųjų ligų Lietuvoje

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį, kad virusinės žarnyno infekcijos išlieka viena dažniausių užkrečiamųjų ligų grupių Lietuvoje, didžiausią jų dalį sudaro nepatikslintos žarnyno virusinės infekcijos. 

Patikslintos, tokios kaip norovirusinės ir rotavirusinės infekcijos sudaro apie 3,6 tūkstančio atvejų per metus. Dėl didelio užkrečiamumo ir gebėjimo greitai plisti net pavieniai susirgimai gali peraugti į protrūkius šeimose, vaikų ugdymo įstaigose, mokyklose ar gydymo įstaigose. NVSC primena, kokių prevencinių priemonių svarbu imtis siekiant apsaugoti save ir aplinkinius.

Plinta lengvai

Virusinės kilmės virškinamojo trakto infekcijos yra viena dažniausių ūminio viduriavimo priežasčių pasaulyje, ypač tarp vaikų. Infekcijos dažniausiai plinta tiesioginio sąlyčio su sergančiuoju metu, per nešvarias rankas, aplinkos paviršius bei bendro naudojimo daiktus. Rečiau užsikrečiama per fekalijomis užterštą maistą ar geriamąjį vandenį.

Virusai aplinkoje ilgai išlieka gyvybingi, o užsikrėsti pakanka labai mažo jų kiekio, todėl šeimose ar vaikų kolektyvuose infekcija gali išplisti per itin trumpą laiką.

Dažniausi virusinių žarnyno infekcijų simptomai – staiga prasidėjęs viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmas, karščiavimas, bendras silpnumas. Ligos eiga gali būti nuo lengvos iki sunkios, o didžiausia komplikacijų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Pavojingiausia komplikacija – dehidratacija (organizmo skysčių netekimas). „Nors dauguma susirgimų būna lengvos formos, kūdikiams, senjorams ir silpnesnio imuniteto asmenims skysčių netekimas yra kur kas pavojingesnis, todėl jiems būtina ypatinga priežiūra ir, prireikus, medikų pagalba“, – pažymi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Svarbiausia – higiena

Efektyviausia virusinių žarnyno infekcijų prevencijos priemonė – kruopšti rankų higiena. Rankas būtina plauti prieš gaminant ir valgant maistą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš viešų vietų ar važiavus visuomeniniu transportu, taip pat po sąlyčio su sergančiu asmeniu ar galimai užterštais paviršiais. Svarbu reguliariai valyti dažnai liečiamus paviršius, laikytis saugaus maisto tvarkymo principų, tai pat neruošti maisto turint žarnyno sutrikimo požymių.

„Atsakingas elgesys, tinkama rankų higiena ir saugus maisto tvarkymas – paprastos, tačiau itin veiksmingos priemonės, galinčios reikšmingai sumažinti virusinių žarnyno infekcijų plitimą visuomenėje“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Slaugant sergantį asmenį rekomenduojama naudoti atskirus rankšluosčius ir indus bei dažnai valyti patalpas dezinfekcinėmis priemonėmis. Tualeto ir ligonio kambario valymui būtina naudoti atskirus valymo įrankius. Nešvarius ligonio drabužius, patalynę, rankšluosčius ar minkštus žaislus rekomenduojama iš karto išskalbti aukštoje temperatūroje, o kietus žaislus bei paviršius – nuplauti. Sergančio kūdikio sauskelnes būtina šalinti laikantis higienos reikalavimų, nedelsiant nusiplaunant rankas.

Pasireiškus vėmimui ar viduriavimui, rekomenduojama vengti lankytis kolektyvuose, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas ar kitas susibūrimo vietas ir kreiptis į šeimos gydytoją. NVSC taip pat primena, kad, nors nuo daugumos virusinių žarnyno infekcijų vakcinų nėra, nuo rotavirusinės infekcijos kūdikiai Lietuvoje skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Skiepai turi būti atlikti ne vėliau kaip iki vaikui sueina 32 savaitės.