Sveikatos apsaugos viceministrė dr. Jadvyga Zinkevičiūtė inicijavo susitikimą su vaikų reabilitacija besirūpinančiais specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Aptarti medicininės reabilitacijos vaikams paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis klausimai, tėvų, valstybės institucijų, medicinos reabilitacijos paslaugų teikėjų požiūris ir siūlymai situacijai gerinti.
Pasitarime dalyvavo LR Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, Sveikatos ir integracijos klubo „Sauliukas“, NVO vaikams konfederacijos, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovai ir kt.
„Vaikų medicininė reabilitacija – itin jautri vaikų sveikatos sritis, nes svarbu ne tik išvengti ligų ir įvairių sveikatos sutrikimų komplikacijų ar pagreitinti mažojo paciento grįžimą prie pilnaverčio gyvenimo, bet ir sumažinti neįgalumą, palengvinti negalią turinčių vaikučių integraciją į visuomenę, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė. – Vaikų sveikata yra mūsų sveikatos politikos prioritetas, investicijos į ją – investicijos į šalies ateitį. Esame pasiryžę nuodugniai išanalizuoti situaciją šalyje, identifikuoti vaikų reabilitacijos sistemos spragas ir kartu kompleksiškai spręsti problemas“. Pasak viceministrės, operatyviai reaguojant į neįgalių vaikų tėvus vienijančio sveikatos ir integracijos klubo „Sauliukas“ kreipimąsi peržiūrėti reabilitacijos ir ankstyvosios reabilitacijos paslaugų organizavimą, nuspręsta iki kito mėnesio pabaigos susisteminti siūlymus tolesnei bendrai veiklai, aplankyti reabilitacijos paslaugas vaikams teikiančias įstaigas, prireikus – sukurti darbo grupę, kuri spręstų, ką reikia atlikti, kad vaikai jaustųsi pilnaverčiais savo šalies piliečiais.
Susitikimo dalyviai akcentavo tendenciją, kad medicininės reabilitacijos (ypač – stacionarinės reabilitacijos) paslaugų vaikams teikimas labai priklauso nuo metų laiko ir žymiai padidėja moksleivių atostogų metu. Išreikšti nuogąstavimai, kad su vaikais dirbantys specialistai turėtų taikyti labiau individualizuotus gydymo metodus, skirti dėmesį individualiems įvairias organizmo funkcijas praradusio mažojo paciento, ar raidos sutrikimą turinčio vaiko poreikiams. Šiuo metu egzistuojanti reabilitacijos sistema turėtų būti labiau prieinama mažųjų Lietuvos gyvenviečių vaikams, reikėtų racionaliau skirstyti lėšas tarp ambulatorinės ir stacionarinės pagalbos, numatyti daugiau paslaugų itin sunkias traumas patyrusiems ar retomis ligomis sergantiems vaikams. Pabrėžta tėvų ir vaikų sveikatos mokymų svarba.
Susitikimo dalyviai vieningai pritarė viceministrės siūlymams prireikus sudaryti darbo grupę esamai vaikų reabilitacijos situacijai išanalizuoti, bendros veiklos gairėms nustatyti. Planuojama parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimus, siekiant peržiūrėti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo indikacijas, lėšų paskirstymą, kurti efektyvesnę vaikų medicininės reabilitacijos sistemą.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Lietuvoje buvo 673, 8 tūkst. vaikų, kas sudarė 20 proc. populiacijos, 2012 m. šis skaičius sumažėjo iki 653,7 tūkst. – 18, 6 proc. populiacijos. Nepaisant to, kad šalies vaikų skaičius sumažėjo, iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto fondo lėšų kasmet nuo 2005 m. skiriama 20 proc. visų medicininei reabilitacijai skiriamų lėšų. 50 proc. visų medicininės reabilitacijos paslaugų vaikams yra teikiama dėl kvėpavimo sistemos ligų.
Pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, vienam statistiniam vaikui medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti santykinai skiriama ir panaudojama daugiau lėšų nei suaugusiam gyventojui.
Sveikatos apsaugos ministerija