Vilniaus vaikų sanatorijai – viso gero?

Pirmadienį pasirodė informacija, kad Vilniaus sanatorija „Pušyno kelias“ bus perduota Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumui. Jau kitą dieną sanatorijos darbuotojai išplatino peticiją ragindami neuždaryti Vaikų skyriaus. Pasirodo, sveikatos apsaugos ministrė gavo barti nuo prezidentės už tai, kad niekaip neišsisprendžia Vaiko raidos centro klausimas. Ministrė greitai priėmė sprendimą – sanatorijos „Pušyno kelias“ patalpose bus Vaiko raidos centro stogas. Nespėjo sanatorija pakeisti „viršininko“, o „viršininkas“ jau naikina Vaikų skyrių? „Pušyno kelio“ darbuotojai žada nepasiduoti.

Reklama

Nespėjo gauti – jau naikina

Pirmadienį ministerijos atstovai iš portalo VLMEDICINA.LT gavo prašymą pakomentuoti situaciją dėl „Pušyno kelio“ Vaikų skyriaus situacijos. Tris dienas besitęsianti tyla atveria plačias interpretacijos galimybes – naujosios ministrės komanda nepratusi būti barama, todėl dabar sėdi įsižeidę kaip subarti vaikai, arba išsigandus prezidentės barimų beliko kažką greitai pasakyti žurnalistams, kad visi kuriam laikui atšoktų; arba iš pradžių sanatorijos „Pušyno kelias“ patalpas buvo ketinta naudoti kažkokiems „kilmingesniems“ tikslams, tačiau tas Vaiko raidos centras ir tie pasipiktinę tėveliai pasirodė tokia rakštis, jog teko atiduoti jiems sanatorijas patalpas, kad vėlgi kurį laiką būtų ramu.

Kol tik ruošiami perdavimo dokumentai – iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sveikatos apsaugos ministerijai, R. Šalaševičiūtės lengva ranka padarytas perkėlimas nėra galimas. Paprasčiausiai kol kas nėra jokių juridinių galimybių taip elgtis. Todėl sanatorijos darbuotojai viliasi, kad jie dar turi laiko atverti visuomenei ir Sveikatos apsaugos ministerijai akis, o gal net pajėgs atskleisti nedorus susitarimus ir ketinimus.

Pasak ministrės, bus perimti 8 korpusai, o 2016 m. remontui jau numatyti 3 milijonai litų investicijų dviejų korpusų remontui. O sanatorijos „Pušyno kelias“ darbuotojai pranešė, jog Vaikų skyrius buvo neseniai suremontuotas, tam buvo paimta 3 milijonų litų paskola.

„Paskola grąžinama pačių sanatorijos „Pušyno kelias“ darbuotojų uždirbtais pinigais. Iš valdžios institucijų vaikų skyriaus renovacijai negauta nė lito. Atkreipiame dėmesį, kad sunaikinti „Pušyno kelio“ vaikų reabilitacijos skyrių planuojama 2015 m. rugsėjo 1 dieną – tuomet, kai sanatorija sumokės bankui paskolos likučius“, - atkreipia dėmesį į įdomius sutapimus sanatorijos darbuotojai. Jie kviečia visus prieštaraujančius vaikų sanatorijos naikinimui pasirašyti peticiją.

Kokios katės kačiukai?

Istorija su Vaiko raidos centru primena posakį „tamposi kaip katė su kačiukais“. Iš tiesų, valdžios elgesys su šia institucija tikrai primena karštligišką blaškymąsi.

Prisiminkime, kaip rutuliojosi ši istorija:

1990 m. Sveikatos apsaugos ministerija su VU įsteigė Vaiko raidos centrą, teikiantį sveikatos priežiūros paslaugas sutrikusios raidos ir elgesio vaikams bei jų šeimoms.

1994 m. centras iš Valakampių buvo perkeltas į Žvėryną.

2008 m. centras buvo prijungtas prie Vaikų ligoninės.

2011 m. centras su visa Vaikų ligonine buvo prijungtas prie VU ligoninės Santariškių klinikų.

Tais pačiais metais steigėjai priėmė sprendimą įkeisti pastatus Žvėryne Turto bankui ir 2012 m. pastatyti naują centro korpusą Santariškėse. Kai viešai tapo žinomas šis faktas, kilo nemažas triukšmas, nes taip ir nebuvo išgirstas atsakymas į klausimą – o kur pinigai, gauti už įkeitimą?

VUL Santariškių klinikų ryšių su visuomene specialistė Gitana Letukienė informavo, jog Vaiko raidos centre 2008 - 2014 m. iš pačios ligoninės resursų buvo atlikta 477 213,42 Lt vertės remonto darbų. Tačiau norint atlikti kapitalinį remontą, tokių lėšų nepakako.

Po to, kai įgriuvo Vaiko raidos centro stogas, dalimi centro patalpų buvo nebegalima naudotis ir į Vaikų ligoninės Chirurgijos korpusą (Santariškių g. 7) buvo perkeltas Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius, kiti skyriai liko dirbti Vaiko raidos centro patalpose (Vytauto g. 15).

2013 m. lapkričio 27 dieną naujai Santariškių ligoninei pradėjęs vadovauti Kęstutis Strupas apie Vaiko raidos centro likimą tuomet kalbėjo taip: „Mes radome trumpalaikį sprendimą žiemai – priglausime Vaikų ligoninės patalpose. Remontuoti Žvėryno patalpų stogą per brangu. Numatytos naujos patalpos, jų plotas sieks apie 5 tūkst. kvadratinių metrų. Labai norėčiau, kad į jas persikelti galima būtų jau kitais metais, bet kada tai įvyks – nežinau. Apie tai galvojam nuolatos“, – kalbėjo prof. K. Strupas. Pusė milijono litų už „peržiemojimą“?

O gal mirtis konkurencinėje kovoje?

Ne vienerius metus nežinomybėje ir nuolatiniuose ganduose gyvenantys sanatorijos „Pušyno kelias“ darbuotojai jau nežino, kuo tikėti, ypač kai ministrė R. Šalaševičiūtė nuomonę keičia dažniau nei švarkelį. Dar sausio viduryje vienoje radijo laidoje ji ryžtingai tarė, kad Vaiko raidos centras nebus perkeltas į sanatorijos patalpas, tačiau po kelių savaičių, grėsmingai šnopuojant prezidentei į nugarą, ministrė net nustatė „atidavimo“ datą.

Be to, nepamiršo pridurti, kad ne taip jau daug vaikų gydosi toje sanatorijoje, tegul važiuoja į Druskininkų „Saulutę“. Ne tiek daug – tai 122 lovos, beveik 50 lovų daugiau negu suaugusiųjų skyriuje. Pernai lapkričio mėnesį „Pušyno kelio“ Vaikų skyriaus direktorius Alvydas Akstinavičius pasakojo apie „sugedusį telefoną“, kuris vieniems aiškino, kad pinigų vaikų sanatorijai yra, kitiems sakė, kad kvotos baigėsi, tretiems – kad neišrašinėtų siuntimų. Nepaisant „sugedusio telefono“ nurodymų, „Pušyno kelio“ Vaikų skyriuje nuolat užimta daugiau nei du trečdaliai lovų.

Pernai kalbintas buvusio ministro V. Andriukaičio vyriausiuoju šalies reabilitologu paskirtas Alvydas Juocevičius sakė, kad mes dar pamatysime, kaip visi tėvai norės į Druskininkų „Saulutę“, iš kurios tuo metu tėveliai bėgdavo vaikus po pažastim pasikišę. Gal jau tada jis norėjo pasakyti, kad sanatorijos „Pušyno kelias“ Vaikų skyrius turi mirti konkurencinėje kovoje, kad suklestėtų „Saulutė“?.. Juk tiek Druskininkų „Saulutė“, tiek Vaiko raidos centras pavaldūs tai pačiai VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninei.

Daug visko girdėję sanatorijos darbuotojai mato dar vieną šios istorijos paaiškinimą: „Perkėlus Vaiko raidos centrą iš Žvėryno į „Pušyno kelio“ patalpas, atlaisvinamas labai patrauklus sklypas pačiame Vilniaus centre, o ten galima planuoti ir visokią komercinę veiklą“.

Vaiko raidos centro įlūžusio stogo istorija tapo sudėtingiausia ir painiausia pavaldumo, patalpų perdavimo, pinigų perskirstymo afera sveikatos sistemoje, kur buvo ir yra tiek daug nepatenkintų bei nukentėjusių. Tačiau kiekvienoje aferoje būna ir laimėtojų. Po kiek laiko pamatysime, kas buvo tas pilkasis kardinolas. Tik labai sunku patikėti, kad nejaugi viskas tik dėl to, kad prie upės galima būtų kokį viešbutį ar privačių namų kvartaliuką pastatyti?..