Turėjau galimybę pamatyti, kaip virtuvėje sukasi tikras virėjas italas. Aktorius ir „Gyvenimo meno“ mokytojas Giorgio Minneci klaipėdiečių virtuvėje jaučiasi kaip šeimininkas: užsidėjęs prijuostę (kitaip ir nepasakysi, nes jos susijuosti nesivargina), nepiktai sudrausmindamas nekantrias lietuvaites, ragaujančias ruošiamo patiekalo ingredientus, ir nė kiek nesutrikdamas, kad kai kurių jų lietuviškoji kokybė gerokai skiriasi nuo itališkosios.
Vienu metu – trys patiekalai
Bendraminčių būrelį uostamiestyje itališkų vegetariškų patiekalų G. Minneci mokė du vakarus. Kiekvieno vakaro metu ruošė po tris patiekalus iš karto. Lietuvaitės su užrašais rankose vis klausinėjo virtuvės šefo, rodydamos į smulkinamas daržoves: „Čia lazanijai ar įdarytoms cukinijoms?“ O svečias mokė kantrybės: „Paskui pamatysite“. Kol supratome, kad mokysimės ne tik kaip paruošti tam tikrą patiekalą, bet ir kaip vienu metu ruošti kelis karštus bei desertą.
Pamoka prasidėjo nuo griežto šefo perspėjimo: „Prie maisto ruošos neprileisiu tų, kurie blogai nusiplaus rankas“. Kadangi mūsų buvo daugiau nei dešimt, vonioje prie praustuvo nusidriekė eilutė. Beje, vieną nekantrią moteriškę G. Minneci vėliau nusiuntė antrą kartą plautis rankų – kai ši pjaustydama daržoves gabalėlį įsidėjo į burną. „Ragauti negalima!”- švelniai, bet tvirtai perspėja mus visus šefas.
Prisipažinsiu – nustebau. Ar italas sugeba puikiai gaminti neragaudamas? Vėliau paaiškėja – tikrai ne. Tačiau G. Minneci maistą ragauja taip, kaip dar nebuvau mačiusi: atlošia galvą ir maisto gabalėlį įsimeta sau į burną. Jokio pirštų sąlyčio su burna, tad nėra ir reikalo vėl plautis rankų. Pakanka pirštus nusišluostyti čia pat, į prijuostės kraštą, kaip G. Minneci ir padaro.
Parduotuvėse rado ne visko
Matydamas, kaip italas šeimininkiškai sukasi lietuviškoje virtuvėje – vieną iš
mokinių pagirdamas, kad porus smulkina kaip profesionalas, kitą švelniai pamokydamas, kad pjaustyti reikia smulkiau ar stambiau – lengvai patiki, kad sunkumų jam galėjo kilti nebent mūsų parduotuvėse. O jų tikrai buvo. Nors gamina G. Minneci labai kruopščiai ir susikaupęs, bet iš atskirų jo frazių susidėlioji paveikslą, kad produktų šiai vakarienei svečias ieškojo ne vieną ir ne dvi valandas. Paimdamas banguotą lazanijos lakštą (paaiškina, kad toks geriau nei lygus), sako ieškojęs lazanijos ne vienoje Klaipėdos parduotuvėje, bet tokios, kokios reikia, taip ir neradęs. „Ant pakuotės rašo, kad nereikia jų virti, bet čia kitokios“, - sako virtuvės šefas ir prieš klodamas lakštą į vienkartinę kepimo formą, kiekvieną pamirko į karštą (bet ne verdantį) vandenį, kuriame virė cukinijos, tuo pačiu vandeniu dar kiekvieną pašlakstydamas jau padengtą įdaru. „Ar nereiktų padažo?“, - pasiteirauja mūsų tautiečiai. „Reiktų, žinoma, bet tingėjau jį ruošti“, - paprastumu nustebina italas. Tiesa, dėl šios tinginystės lazanija, be abejo, pavyksta ne tokia riebi.
Patiekalams italas naudoja tik alyvuogių aliejų, bet, sako, aukščiausios kokybės Klaipėdoje, deja, neradęs.
G. Minneci nesuka galvos ir dėl to, kad kriaušės, kurias pirko desertui, yra per kietos. Jas italas tiesiog pakepina orkaitėje apie 10 minučių ir tik taip
suminkštintas pripildo šokoladinio įdaro ir vėl pašauna į orkaitę. O ruošdamas šokoladinį įdarą naudoja
ne karvės, o ryžių pieną. Pasirinkimą paaiškina taip: „Kadangi lazanijoje ir įdarytose cukinijose jau naudojama daug sūrių“.
Pateikiame keletą itališkų vegetariškų receptų, bet iš anksto perspėju – tik nesuirzkite, kad receptūros nepasižymi tikslumu. Nėra nei gramų, daugeliu atvejų – nei tikslaus kepimo laiko. Pažvelkite į virtuvę italų aktoriaus akimis – improvizuokite ir pasikliaukite nuojauta. O druską berkite iš saujos į saują ir tik tada – į patiekalą. Suteikite jai savo energijos, – moko G. Minneci.
Orkaitėje kepta cukinija
Į verdantį vandenį įberti druskos ir sudėti cukinijas (nesmulkintas ir nenupjovus galiukų, kad neišbėgtų skystis) , nesmulkintą tofu sūrio gabalą (italas naudojo sojos varškę). Neilgai pavirtas cukinijas išimti, dabar jau nupjauti galiukus, perpjauti išilgai per pusę į dvi dalis, šaukštu išskobti minkštimą, nepažeidžiant žievės.
Cukinijos minkštimą susmulkinti, sumaišyti su susmulkintomis petražolėmis, sutrintu virtu tofu ir stambiai sutarkuotu kietuoju sūriu, užbarstyti druskos, maltų juodųjų pipirų, užpilti alyvuogių aliejumi. Viską gerai sumaišyti ir sudėti į išskobtas cukinijas.
Skardą ištepti sviestu arba lydytu sviestu ghi. Sudėti paruoštas cukinijas, dar apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Kepti 180-200 C temperatūroje, baigiant kepti įjungti "Grill" režimą, kad cukinijos gražiai apskrustų. Tikslus kepimo laikas itališkai – „pagal vaizdą“.
Makaronai su pasta
Paklausykime italo patarimo - labiausiai tinka lėto džiovinimo makaronai (būna pažymėta etiketėse).
Pastai paruošti: ant didelio kiekio nuplautų baziliko lapų užberti nuplautus pasūdytus kaparėlius, kedro, anakardžių, migdolo riešutų (neskrudintų ir nesmulkintų). Viską sumaišyti ir sutrinti rankine trintuve (skonis subtilesnis).
Į užvirusį vandenį įberti druskos ir makaronų. Verdant makaronų neuždengti. Baigiant virti sudėti špinatų lapus ir labai trumpai pavirti. Ant virtų makaronų ir špinatų, nupylus vandenį, užpilti alyvuogių aliejaus (G. Minneci naudoja tik alyvuogių, bet tokios kokybės, kokia reikalinga, sakė mūsų šalyje neradęs) ir į paruoštą pastą užberti labai kieto tarkuoto sūrio, įpilti sojos grietinėlės.
Patartina valgyti karštą.
Ryžiai su braškėmis
Geriau naudoti RICO BIANCO ARBORIO RISOTTO ryžius.
Nuplautas braškes supjaustyti kiekvieną į keturias dalis. Į šaltą vandenį suberti prieskonius: ciberžolės, lauro lapų, indiškų kmynų, kario, kardamono. Įdėti virti gabalą tofu sūrio, įberti druskos.
Į kitą puodą įdėti lydyto sviesto ghi, sudėti supjaustytus porų stiebus ir kepti. Vėliau supilti nuplautus ryžius, truputį vandens, virti nuolat pamaišant. Jeigu vanduo išgaravo, galima jo įpilti papildomai. Suberti supjaustytas petražoles ir supjaustytas braškes. Nuolat maišyti. Suberti stambiai tarkuotą kietąjį sūrį, įberti druskos, juodųjų pipirų, sojos grietinėlės. Vis maišyti. Masė turi priminti tirštą košę.
Patiekiant lėkštėje dar papildomai užberti kietojo tarkuoto sūrio, supjaustytų braškių. Šalia - gabalėlis apkepto virto tofu sūrio.
Orkaitėje keptas moliūgas
Nuplautą, supjaustytą plonais griežinėliais su visa žieve moliūgą dėti į alyvuogių aliejumi išteptą skardą. Ant moliūgų užberti rozmarinų šakelių, druskos. Pašauti į šaltą orkaitę, nustatyti 180-200 C temperatūrą ir kepti apie 20 min. Iškepti moliūgai turėtų būti traškūs kaip bulvių traškučiai. Prieš tiekiant nuimti rozmarino šakeles.
Moliūgus patiekti prie makaronų su pasta.
Bananai su šokoladu
Padažui: šokolado, ryžių pieno, kokoso drožlių. Viską kartu pavirti.
Skardą ištepti sviestu arba lydytu sviestu ghi.
Sudėti į keturias dalis pailgai supjaustytus bananus, ant jų užpilti padažą. Kepti 180 C temperatūroje "Grill" režimu.
Kriaušės, įdarytos šokoladu
Minkštas kriaušes perpjauti išilgai į dvi dalis, išskobti vidų ir pripildyti šokolado padažo (tokio pat, kaip bananams). Kepti orkaitėje. Jei kriaušės kietos, prieš pripildant jas šokolado pakepti orkaitėje 10-15 minučių, kad suminkštėtų.
Skanaus!