Antibiotikai turi būti skiriami pagal nustatytas sąlygas

Valstybė, siekdama veiksmingai kovoti su infekcinėmis ligomis ir taip išsaugoti gyventojų darbingumą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoja tam tikrų infekcinių ligų gydymui skirtų antimikrobinių vaistų įsigijimą. Šie vaistai ir jų skyrimo sąlygos yra nurodyti Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąraše, kuris sudaromas bei nuolat atnaujinamas, remiantis nacionalinėmis ir tarptautinėmis gydymo gairėmis, klinikinių tyrimų išvadomis bei kita moksliškai pagrįsta informacija. 

Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis receptų kompensuojamiems antibiotikams įsigyti vis dar išrašomi nesilaikant nustatytų sąlygų. Tai reiškia, jog antibakteriniai vaistai neretai skiriami net tais atvejais, kai jų vartojimas nėra pagrįstas, pavyzdžiui, virusinėms infekcijoms gydyti. Tokia praktika ne tik prieštarauja gydymo standartams, bet ir kelia grėsmę pacientų sveikatai bei skatina antimikrobinį atsparumą, kuris pripažįstamas viena didžiausių šių laikų sveikatos apsaugos problemų.

Dar 2024 m. pirmąjį pusmetį Racionalaus vaistų vartojimo skatinimo komitetas atliko tyrimą, kurio metu analizavo netinkamai išrašytų kompensuojamųjų antibiotikų receptų problemos mastą. Analizuota 10 populiariausių antibakterinių vaistų ir 10 populiariausių diagnozių, kurioms gydyti jie buvo skirti. Tyrimo rezultatai sukėlė nerimą. Pavyzdžiui, nustatyta, kad net 9 iš 10 antibiotiko cefadroksilio išrašymo atvejų neturėjo būti kompensuojami. Šis vaistas, kaip kompensuojamasis, dažniausiai skiriamas bakterijų sukeltoms šlapimo takų, minkštųjų audinių, sąnario protezo infekcijoms ar gerklų uždegimui gydyti, o buvo skiriamas, pavyzdžiui, gripo gydymui. Reaguodamas į šią situaciją, komitetas ėmėsi įvairių veiksmų – organizavo edukacinius pranešimus, bendravo su gydymo įstaigomis, raštu kreipėsi į beveik penkiasdešimt jų.

Šių metų liepos 1-ąją šią veiklą perėmė naujai įkurtas VLK Racionalaus vaistų vartojimo skyrius, kurio specialistai atliko pakartotinį antibiotikų skyrimo tyrimą ir išanalizavo pusmečio nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. balandžio duomenis. Palyginus su ankstesnio laikotarpio rezultatais, pastebėta teigiama tendencija – netinkamai išrašytų kompensuojamųjų antibiotikų receptų skaičius Lietuvoje sumažėjo 4–22 proc., priklausomai nuo antibakterinio vaisto.

„Matome, kad gydymo įstaigos reaguoja į pastabas, o gydytojai tampa atsakingesni skirdami kompensuojamuosius antibiotikus. Tačiau dar yra ką nuveikti – vis dar pasitaiko atvejų, kai antibakteriniai vaistai skiriami diagnozėms, pagal kurias jų kompensuoti negalima. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas gydytojas vadovautųsi ne tik klinikine patirtimi, bet ir galiojančiomis gairėmis, kurios skirtos apsaugoti pacientą bei valstybės lėšas nuo nepagrįsto naudojimo“, – pabrėžia VLK Racionalaus vaistų vartojimo skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Lina Škiudaitė.

Vis dėlto, analizuojant atskirų gydymo įstaigų duomenis, pastebėta, kad kai kuriose jų netinkamų receptų skaičius išaugo. Dėl šios priežasties VLK raštu kreipėsi į visas gydymo įstaigas, kurios netinkamai išrašė bent 50 kompensuojamųjų antibiotikų receptų. Raštuose įstaigoms primenama apie jų įsipareigojimą laikytis sutartinių sąlygų, tarp kurių – ir racionalus kompensuojamų vaistų skyrimas.

Šiuo metu VLK iš gydymo įstaigų sulaukia didelio susidomėjimo ir noro bendradarbiauti, siekiant, kad kiekvienas išrašytas receptas kompensuojamiems antimikrobiniams vaistams įsigyti būtų pagrįstas ir atitiktų nustatytas sąlygas. Taip fondo lėšos būtų naudojamos tikslingai, o pacientai gautų saugų bei veiksmingą gydymą.